Konferencija „Krikščionybės raidos Vakarų Žemaitijoje kontekstai“ Gargžduose
Š. m. spalio 26 – 27 dienomis Gargžduose J. Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų
salėje vyko mokslinė konferencija „Krikščionybės raidos Vakarų Žemaitijoje kontekstai“,
skirta 590 – osioms Žemaičių vyskupystės įkūrimo metinėms pažymėti. Konferenciją surengė
Žemaičių akademija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos
institutas, Gargždų krašto muziejus, Vilniaus dailės akademija, Lietuvių katalikų
mokslo akademijos Klaipėdos skyrius.
Konferencija prasidėjo spalio 26 d. 10
val. Susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Gargždų krašto muziejaus direktorė,
Klaipėdos rajono ir savivaldybės valdžios atstovai. Konferenciją atidarė ir sveikinimo
žodį tarė Telšių vyskupas doc. dr. J. Boruta SJ. Savo sveikinimo kalboje ekscelencija
konferencijos dalyviams kalbėjo apie parapijos kūrimą ir struktūrą. Jis priminė, jog
parapija – esminė Bažnyčios gyvenimo ląstelė ir šių dienų pasaulyje. Parapijos bendruomenė,
vadovauja vietos vyskupo paskirto vadovo – klebono, meldžiasi kartu ir nuolat išgyvena
ryšį su pradu – Kristumi. Baigdamas savo sveikinimo žodį, kartu ir pranešimą, Telšių
ganytojas linkėjo visiems konferencijos dalyviams sėkmingo darbo ir puikių rezultatų
nagrinėjant įvairias problemas iš istorinės perspektyvos ir į tai žvelgiant šių dienų
pasaulio akimis. Po Telšių vyskupo susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos universiteto
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Pocytė, Gargždų parapijos
klebonas kan. J. Paulauskas.
Po sveikinimų buvo skaitomi moksliniai pranešimai.
Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas kun. doc. dr. Arvydas Ramonas
kalbėjo apie šventąjį apaštalą Paulių kaip pirmųjų krikščioniškųjų bendruomenių, tapusių
vyskupijų ir parapijų centrais, kūrėją. Klaipėdos universiteto ir Telšių vyskupo V.
Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kun. dr. Darius Trijonis skaitė pranešimą
apie parapijų kūrimąsi ir jų struktūrą pirmaisiais krikščionybės amžiais. Telšių vyskupo
V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kan. lic. Andriejus Sabaliauskas pristatė
temą „Parapijos pastoraciniai ypatumai“, nagrinėdamas parapijos, kaip svarbios Bažnyčios
ląstelės gyvenimo ypatumus ir veiklos kryptis. Apie konfesionalizacijos koncepciją
ir Bažnyčios istorijos tyrimus išsamiai kalbėjo Darius Barasa iš Klaipėdos universiteto.
Krikščionybės raidos Vakarų bei Pietvakarių Žemaitijoje XV a. pabaigos – XVI a. vidurio
kontekstus kalbėjo Klaipėdos universiteto docentas dr. Vacys Vaivada. Išsamiai plačius
savo tyrinėjimus apie religinį sinkretizmą Vakarų Žemaitijoje XVI – XVII a. pateikė
Klaipėdos universiteto docentas dr. Rimantas Balsys. Apie Klaipėdos krašto šventvietes:
tarp Katalikų Bažnyčios ir senųjų tikėjimų pranešimą skaitė Kauno Vytauto Didžiojo
universiteto dėstytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, o Marijos garbinimo atspindžius
Žemaitijos liaudies dailėje aptarė etnologas Stanislovas Gutautas. Baigiantis pirmajai
konferencijos dienai Gargždų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo atidaryta paroda:
„Gargždų bažnyčia ir parapija XVI – XVIII a.“, kurią susirinkusiesiems pristatė Gargždų
krašto muziejaus darbuotojas Egidijus Miltakis.
Antroji konferencijai skirta
diena – spalio 27 d. buvo pradėta Klaipėdos universiteto atstovės Monikos Benetytės
pranešimu: „Dėl klientelės sąvokos: XVI a. II pusės Dorohostaiskių giminės pavyzdys“.
Apie Vainų įtaką ir veiklos svarbą Žemaitijos raidai bei istorijai XVI a. II pusėje
kalbėjo Sigita Burnytė, o Krikščionybės įsitvirtinimo Vakarų Žemaitijoje aspektus
aptarė Kretingos muziejaus atstovas Julius Kanarskas. Klaipėdos universiteto docentė
dr. Roma Bončkutė perskaitė savo paruoštą įdomų ir išsamų pranešimą apie J. A. Pabrėžos
rašytinį palikimą, saugomą K. Pemkaus bibliotekoje. Kaip visada gyvai ir labai įdomiai
surinktą tyrinėjimų medžiagą pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto
mokslinė bendradarbė etnologė Gražina Kadžytė, skaičiusi pranešimą apie Žemaičių vyskupijos
toponimiką patarlėse pagal vyskupą M. Valančių. Lituanistinę tradiciją evangelikų
bažnyčių knygose, remiantis Juodkrantės bažnyčių knygomis, XVIII a. vid. – XX a. aptarė
Klaipėdos universiteto docentė dr. Nijolė Strakauskaitė. Po visų perskaitytų pranešimų
konferencijos dalyviai igirstą mokslinę medžiagą aptarė diskusijose, po kurių ši
mokslinė konferencija buvo baigta, o jos dalyviai išsiskirstė atsisveikindami iki
kitų susitikimų.