XXXI eilinio sekmadienio Evangelija ir homilija

Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti. Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“ O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“. Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“. (Lk 19, 1-10)

MATYTI KITAIP, mons. Adolfas Grušas

Nežiūrint Jericho gyventojų pasipiktinimo Zachiejumi, Išganytojas pats nusprendė užeiti į šio nepataisomu nusidėjėliu laikomu žmogaus namus. Jėzus norėjo išvaduoti jį nuo visko, kas neleidžia jam laisvai gyventi, trukdo atsiskleisti jo dvasiai.

Šio Viešpaties apsilankymo dėka Zachiejus nuo paprasto smalsumo, kurį parodė, užsiropštęs į medį, prieina iki nuoširdaus tikėjimo, kuris parodomas, kaip atsakymas Tam, kuris patikėjo niekinamu muitininkų viršininku, pažvelgė į jį kitaip, nei kiti, o galiausiai, netgi nepasidrovėjo užsukti į jo namus.

Tiesa, savo tikėjimą Zachiejus išreiškia ne kalbėdamas tikėjimo aktą ar kitas maldas. Jo tikėjimas pasireiškia vidine laisve ir pažiūrų pasikeitimu.

Apsilankydamas pas Zachiejų, Jėzus įgalino jį išsivaduoti nuo aklo prieraišumo daiktams, drauge atverdamas akis, leisdamas plačiau pažvelgti į pasaulį. Kaip tik todėl Zachiejus pradėjo kitaip vertinti žmones: jau ne kaip savo pajamų šaltinį ar asmenis, kuriuos galima būtų apgauti, bet pradėjo galvoti, kaip būtų galima juos kuo nors apdovanoti ir jiems atsilyginti: Štai, Viešpatie, pusę savo turto aš atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.

Net keista… Zachiejus savo garbingojo svečio neveda, kaip kad tikriausiai darytume mes, pasigėrėti sukauptais paveikslais, gražiais baldais, turtingomis brangių daiktų kolekcijomis. Nuo tos akimirkos, kai į jo namus įžengė Jėzus, kyla įspūdis, jog Zachiejų vargina iki tol jį supusi prabanga, tampanti beveik nepakeliama našta, neleidžianti gerai matyti Mokytojo.

Todėl Zachiejus ir išsivaduoja nuo tos naštos. Jis nenori, kad turtai trukdytų augti jo naujai gimusiam „aš“, slopintų jo žvilgsnį į pasaulį. Jam tikėjimas iškart yra susijęs su tam tikru atsiribojimu nuo sukauptų gėrybių.

Nemanau, kad tai reikštų privalomą neturtą, kurio laikytis būtų įpareigojamas kiekvienas įtikėjęs Jėzų žmogus. Daug svarbiau mokėti pažvelgti į viską kitu žvilgsniu. Priimti Dievą - reiškia: išsivaduoti nuo stabų, vadinasi, ir atsisakyti besąlygiško pasitikėjimo savo žemiškais lobiais.

Zachiejus netikėtai išvydo kitus žmones kaip tik tą akimirką, kai pastarieji triukšmavo prie jo namų durų, svaidydami akmenis į langus ir murmėdami: Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius…

Tame triukšme mokesčių rinkėjas pagaliau išvydo savo artimą… jo atžvilgiu priešingai nusiteikusį artimą…

Tačiau jo nuskaidrintas žvilgsnis juose matė ne tuos, kuriuos būtų galima išnaudoti, apiplėšiant juos ir paimant visa, kas įmanoma, o gal ir šiek tiek daugiau. Jis dabar žvelgė į juos, kaip į brolius, pirmą kartą gyvenime aiškiai suvokdamas, ką reiškia žodis „pasidalyti“, pradėjo galvoti, kad rankos yra skirtos ne vien imti, bet ir duoti, kad jomis galima ne tik ką nors pasiėmus nešti į savo namus, bet galima ir apkabinti, palaikyti, paglostyti.

Nuo tos akimirkos daiktai, nuosavybė, pinigai jam nebėra vien tik kaupimo objektu ar proga aršiai ginti visa tai, bet tampa broliškumo ir draugystės slėpiniu.

Dėl savo elgesio ir sukauptų gėrybių Zachiejus buvo tarsi išskirtas iš visuomenės. Išmokęs dalytis, jis tampa žmogumi, su kuriuo kiekvienas norėtų susitikti.

Ir tai atsitiko todėl, kad jis su džiaugsmu priėmė Jėzų…