Lapkričio 2 d. švenčiame Vėlines, mirusiųjų pagerbimo šventę.

Prisimename išėjusiuosius, kurie visuomet yra šalia mūsų, tačiau per Vėlines jaučiame ypatingą jų artumą. Jie tarsi atgyja iš mūsų užmaršties. Vėlinių iškilmė yra tarsi mums duotas atokvėpio metas stabtelti nuo begalinio skubėjimo ir iš savo praeities atgaivinti artimus, brangius žmones, o taip pat ir visus kitus kurie prisilietė prie mūsų gyvenimų ir paliko juose ryškius pėdsakus.

Šią dieną stabtelime ir ties pačia mirtimi, kuri tik užbaigia mūsų žemiškosios kelionės laiką. Prisimindami jos neišvengiamumą, visus savo gyvenimo įvykius pradedame reflektuoti kitaip, jos perspektyvoje viskas kas tikrai svarbu, savaime išryškėja, o kas nereikšminga- nublanksta. Mirties būtinybė kaip kino juostoje sumontuoja reikšmingiausius mūsų gyvenimo kadrus.

Šiandien savo laidoje iš užmaršties norime prikelti iškilią asmenybę, humanistą, aktyvų kultūros veikėją kunigą Kazimierą Jasėną, prieš 57 erius metus iškeliavusį į amžinuosius namus. Neseniai Latvijoje, Liepojoje, buvo pamintas šio kunigo 140-sios gimimo metinės. Apie rugsėjo 18-ąją surengtą minėjimą pasakojo Anykščių bažnyčios vikaras, kun. Justas Jasėnas: