Arkivyskupas Marchetto: turizmas ir piligriminės kelionės – privilegijuotos tarpkultūrinio dialogo vietos

Spalio 29-31 dienomis Pasaulinė turizmo organizacija Kordoboje, Ispanijoje, surengė tarptautinę konferenciją „Turizmas, religijos ir dialogas tarp kultūrų“.

Tarp kitų pranešėjų joje taip pat pasisakė arkivyskupas Agostino Marchetto, Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos sekretorius.

Kiekviename žmoguje yra poreikis atsiverti Transcendencijai ir Absoliutui, - sakė arkivyskupas Marchetto. – Ieškant šio Absoliuto yra einama skirtingais keliais. Tikintieji ieško „šventos vietos“, kur galėtų patirti religinę patirtį, artumą su jų Viešpačiu ir Dievu. Tikinčiųjų kelionė link šios trancendentiškos Absoliuto patirties paprastai yra vadinama „piligrimyste“. Dažnai piligriminė kelionė veda žmogų per įvairias šalis, sienas ir kultūras.

Religinė motyvacija skiria „piligrimą“ nuo „turisto“, nors, kita vertus, piligrimines keliones sąlyginai būtų galima pavadinti „religiniu turizmu“.

Katalikų Bažnyčia, - konstatavo arkivyskupas Marchetto, - su pranašiška intuicija jau prieš 50 metų institucionalizavo keliaujančiųjų, taip pat turistų ir piligrimų, sielovadą, įsteigdama Migrantų ir keliaujančiųjų tarybą.

Pastaruoju laiku piligrimų sielovadoje skiriama daug dėmesio ekumenizmui, tarpreliginiam ir tarpkultūriniam dialogui. Čia Bažnyčios ir Pasaulinės turizmo organizacijos interesai sutampa.

Dialogas, be kita ko, taip pat išreiškia ir taikų dviejų pusių santykį. O be taikos tiek turizmas, tiek piligriminės kelionės yra sunkiai įmanomos. Todėl taikos troškimas yra būtina piligriminės kelionės prielaida. Beje, tam tikra prasme piligrimystės buvo vienas iš istorinio taikaus Europos integracijos proceso faktorių.

Tiek turizmas, tiek piligriminės kelionės yra privilegijuotas kelias tarpkultūriniam dialogui, - tvirtino arkivyskupas Marchetto. – tai beveik „natūralus“ būdas įvairiems žmonėms taikiai susitikti, pamatyti tarpusavio skirtumus, taip pat ir religinius, kalbėtis apie juos. Todėl svarbu teikti deramą dėmesį piligriminių kelionių traukos centrams, ypač jei vienoje geografinėje vietovėje yra kelių religijų šventomis laikomos vietos. (rk)