Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje Romoje buvo paskelbti palaimintaisiais 498 Ispanijos Bažnyčios kankiniai.

Ispanų kankinių beatifikacijos apeigoms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Saraiva Martins, kuris Šv. Tėvo pavedimu paskelbė naujųjų palaimintųjų beatifikacijos dekretus. Visi ceremonijoje į altorių garbę iškeliami kankiniai buvo nužudyti laikotarpyje nuo 1934 iki 1937 metų, kuomet Ispanijos pilietinio karo metu Bažnyčia patyrė ypatingai žiaurius persekiojamus. Visų jų vardai, žūties datos ir aplinkybės yra žinomos. Ilgas sąrašas kankinių palaimintųjų apima visą Ispanijos Bažnyčios tikrovę. 23 atskiros beatifikacijos bylos liudija, kad trys atskiri Bažnyčios persekiojimų etapai 1934, 1936 ir 1937 metais skaudžiai pažeidė visą katalikų bendruomenę suskeldami Bažnyčiai pavojų visame krašte.

Naujieji palaimintieji yra kilę iš 60 Ispanijos vyskupijų. Tarp jų yra keli vyskupai ir kelios dešimtys diecezinių kunigų, diakonų, nors didžioji naujųjų palaimintųjų dauguma buvo vienuolàs ir vienuoliai, priklausantys 16 kongregacijų.

Pasibaigus beatifikacijos Mišioms dalyvius iš savo rūmų darbo kambario pasveikino popiežius Benediktas XVI. Šv. Tėvas kalboje, kurią pasakė Vidudienio maldos proga, pažymėjo, kad toks gausus palaimintaisiais paskelbtų kankinių skaičius rodo, jog aukščiausiasis liudijimas praliejant kraują nėra išimtis, skirta tik kai kam pavieniui, o reali galimybė visai krikščionių tautai. Naujieji palaimintieji yra moterys ir vyrai, kurie būdami skirtingo amžiaus, pašaukimo ir socialinės padėties savo gyvybės kaina paliudijo ištikimybę Kristui ir jo Bažnyčiai. Jiems puikiai tinka šv. Pauliaus žodžiai, kurie nuskambėjo trisdešimtojo metų sekmadienio Žodžio liturgijoje: „Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti, - rašo apaštalas laiške Timotiejui. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 Tim 4, 6-7).

*

Pilietinis karas, kurio metu vyko Bažnyčios persekiojimai, buvo vienas iš skaudžiausių ir ligi šiol bene prieštaringiausiai vertinamas Ispanijos istorijoje. Todėl nestebina, kad ir dėl šį sekmadienį Romoje surengtos beatifikacijos iškilmės Ispanijoje kilo aitrios diskusijos, kurias, visai neatsižvelgdamos į labai sudėtingas beatifikacijų procedūras, dažniausiai reikalaujančias ilgus metus kantrių tyrimų ir konsultacijų, sukėlė kai kurios vietinės žiniasklaidos priemonės. Jos įžvelgė sąmoningą bandymą beatifikacijos ceremonijos programą surengti taip, kad sutaptų su Ispanijoje vykstančiomis diskusijomis apie rengiamą naująjį Istorinės atminties įstatymą, menantį tą patį Ispanijos pilietinio karo laikotarpį.

Tačiau nepirmas kartas, kai skelbiami palaimintaisiais kankiniai iš to paties pilietinio karo laikotarpio. Pradedant 1987-sius metus palaimintaisiais buvo paskelbta kiti 479 kankiniai vienuolikoje ceremonijų. Iš pastarųjų palaimintųjų vėliau 11 buvo paskelbti šventaisiais. Istorikai suskaičiuoja, kad laikotarpyje nuo 1934 iki 1937 metų iš viso buvo nužudyta 6 tūkstančiai 832 tikintys vyrai ir moterys. Tuo pat metu buvo padaryti nesuskaičiuojami nuostoliai bažnyčioms ir tikinčiųjų bendruomenėms priklausantiems religinės paskirties pastatams.

Ispanijos vyskupų konferencija balandžio 27 dieną paskelbtame laiške savo Bažnyčios tikintiesiems išreiškė viltį, kad naujieji palaimintieji paskatins gaivinti krikščioniškojo gyvenimo praktikavimą taip reikalingą ypač nūdien, kai vis labiau plintant laicistiniam mentalitetui atrodo, kad didėja pavojus susitaikymui visuomenėje. (sk)