Arkivyskupas Follo UNESCO: pasaulio ateitis priklauso nuo kultūros

Spalio 16 – lapkričio 3 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos agentūros mokslui, švietimui ir kultūrai (UNESCO) būstinėje Paryžiuje vyksta 34 generalinė konferencija.

Bendruosiuose debatuose kalbą pasakė arkivyskupas Francesco Follo, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas UNESCO.

Anot arkivyskupo Follo, švietimas, plačiąja šio žodžio prasme, apimančia tiek vaikų mokymą, tiek suaugusiųjų formaciją, turi būti prioritetinis tarptautinės bendruomenės rūpestis, nes švietimas ugdo asmenis ir tautas, suteikia prielaidas kultūrai, sutvirtina taiką.

Šventasis Sostas, pats įvairiose šalyse kurdamas ar remdamas švietimo projektus, taipogi remia visas iniciatyvas, kurios suteikia didesnės ir plačiau prieinamos formacijos galimybes.

Arkivyskupas Follo pažymėjo, jog tarptautinė bendruomenė turėtų būti ypač dėmesinga Afrikos kontinentui, kuriame dar labai didelė vaikų ir jaunuolių dalis negauna pamatinio išsilavinimo pagrindų.

Šventajam Sostui formacija, priminė arkivyskupas, neapsiriboja tik intelektualinių ir ekonominių sąvokų perteikimu. Formacija turi būti integrali, neapleidžianti moralinio ir dvasinio aspektų, suteikianti asmenims ne tik instrumentus supratimui, bet taip pat gaires veikimui. Tik integrali formacija atitinka žmogaus orumą.

Šventojo Sosto atstovas taip pat pabrėžė, jog, viena vertus, švietimas turi būti lygiai prieinamas tiek vyrams, tiek moterims, kurių vaidmuo visuomenėse vis labiau auga, antra vertus, neturi atimti iš tėvų teisės būti pirmaisiais vaikų auklėtojais.

Kalbėdamas apie religiją, arkivyskupas Follo, pažymėjęs, jog ji yra viena iš esminių asmens ir visuomenės gyvenimo dimensijų, sakė, kad reikia ieškoti būdų kaip integruoti religinę sferą į asmenų bei visuomenių gyvenimą taip, kad ji netaptų kruvinų susirėmimų pretekstu.

Šventojo Sosto atstovas išreiškė įsitikinimą, jog pagunda išstumti religiją į privačią sferą nuvedė prie svarbios kultūros dalies paneigimo. Šiuolaikinį žmogų reikia auklėti pripažinti religijos faktą ne tik kaip privačią, bet ir socialinę realybę, kaip pamatinį asmenų saviugdos ir brandos elementą, kaip socialinio sugyvenimo konstrukcijos priemonę.

Religinio fakto pripažinimas veda prie religinės laisvės pripažinimo. Ši laisvė nėra tik laisvė tikėti, bet taip pat viešai išpažinti ir praktikuoti savo tikėjimą, gerbiant kitas religijas ir pamatinius visuomenės principus.

Baigdamas savo pasisakymą ir linkėdamas, kad pasaulyje plėstųsi švietimo bei auklėjimo kultūra, arkivyskupas Follo priminė popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius: „žmogaus ateitis priklauso nuo kultūros“. Anot jo, būtų galima pridėti: „pasaulio ateitis priklauso nuo kultūros“. (rk)