Arkivyskupas Follo UNESCO: pasaulio ateitis priklauso nuo kultūros
Spalio 16 – lapkričio 3 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos agentūros mokslui,
švietimui ir kultūrai (UNESCO) būstinėje Paryžiuje vyksta 34 generalinė konferencija.
Bendruosiuose
debatuose kalbą pasakė arkivyskupas Francesco Follo, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas
UNESCO.
Anot arkivyskupo Follo, švietimas, plačiąja šio žodžio prasme, apimančia
tiek vaikų mokymą, tiek suaugusiųjų formaciją, turi būti prioritetinis tarptautinės
bendruomenės rūpestis, nes švietimas ugdo asmenis ir tautas, suteikia prielaidas kultūrai,
sutvirtina taiką.
Šventasis Sostas, pats įvairiose šalyse kurdamas ar remdamas
švietimo projektus, taipogi remia visas iniciatyvas, kurios suteikia didesnės ir plačiau
prieinamos formacijos galimybes.
Arkivyskupas Follo pažymėjo, jog tarptautinė
bendruomenė turėtų būti ypač dėmesinga Afrikos kontinentui, kuriame dar labai didelė
vaikų ir jaunuolių dalis negauna pamatinio išsilavinimo pagrindų.
Šventajam
Sostui formacija, priminė arkivyskupas, neapsiriboja tik intelektualinių ir ekonominių
sąvokų perteikimu. Formacija turi būti integrali, neapleidžianti moralinio ir dvasinio
aspektų, suteikianti asmenims ne tik instrumentus supratimui, bet taip pat gaires
veikimui. Tik integrali formacija atitinka žmogaus orumą.
Šventojo Sosto atstovas
taip pat pabrėžė, jog, viena vertus, švietimas turi būti lygiai prieinamas tiek vyrams,
tiek moterims, kurių vaidmuo visuomenėse vis labiau auga, antra vertus, neturi atimti
iš tėvų teisės būti pirmaisiais vaikų auklėtojais.
Kalbėdamas apie religiją,
arkivyskupas Follo, pažymėjęs, jog ji yra viena iš esminių asmens ir visuomenės gyvenimo
dimensijų, sakė, kad reikia ieškoti būdų kaip integruoti religinę sferą į asmenų bei
visuomenių gyvenimą taip, kad ji netaptų kruvinų susirėmimų pretekstu.
Šventojo
Sosto atstovas išreiškė įsitikinimą, jog pagunda išstumti religiją į privačią sferą
nuvedė prie svarbios kultūros dalies paneigimo. Šiuolaikinį žmogų reikia auklėti pripažinti
religijos faktą ne tik kaip privačią, bet ir socialinę realybę, kaip pamatinį asmenų
saviugdos ir brandos elementą, kaip socialinio sugyvenimo konstrukcijos priemonę.
Religinio
fakto pripažinimas veda prie religinės laisvės pripažinimo. Ši laisvė nėra tik laisvė
tikėti, bet taip pat viešai išpažinti ir praktikuoti savo tikėjimą, gerbiant kitas
religijas ir pamatinius visuomenės principus.
Baigdamas savo pasisakymą ir
linkėdamas, kad pasaulyje plėstųsi švietimo bei auklėjimo kultūra, arkivyskupas Follo
priminė popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius: „žmogaus ateitis priklauso nuo kultūros“.
Anot jo, būtų galima pridėti: „pasaulio ateitis priklauso nuo kultūros“. (rk)