Bolivijos Bažnyčia išleido trumpą dokumentą, kuriuo paminėjo demokratinio režimo šalyje,
nenutrūkstamai veikiančio nuo 1982 metų, 25-etį. Bolivijos istorijos kontekste tai
iš tiesų dėmesio verta sukaktis, mat vargu ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri būtų
patyrusi tokią politinių režimų bei vyriausybių kaitą nuo 1825 metų, kada ji atsiskyrė
nuo Ispanijos ir tapo nepriklausoma valstybe.
Ypač permainingas buvo nuo trečiojo
iki septintojo XX amžiaus dešimtmečio trukęs periodas, kai per metus būdavo nuverčiama,
dažnai jėga, iki penkių vyriausybių. Tai, kad demokratinis režimas šalyje, nepaisant
kai kurių sunkių momentų, vyrauja ketvirtį amžiaus, rodo jo gyvybingumą.
Bolivijos
sostinės La Paz arkivyskupas Edmundas Abastoflor, pristatydamas minėtą dokumentą,
sakė, jog Bažnyčia kartu išgyvena ir dalijasi tiek boliviečių pergalėmis ir džiaugsmu,
tiek nesėkmėmis. Tad kartu su jais išgyvena taip pat ir demokratijos sėkmes ir nesėkmes.
Prieš
25 metus, rašo vyskupai, demokratija atvėrė duris kiekvieno piliečio dalyvavimui ir
įtraukimui į politinį gyvenimą. Dalyvavimas politiniame gyvenime, teisingumas ir solidarumas,
pasak jų, yra taikaus sugyvenimo kolonos ir gairės, kuriomis vadovaujantis reikia
tobulinti ir stiprinti dabartinio demokratinio režimo silpnas vietas. (rk)