Sekmadienio Viešpaties Angelo malda. Televizijos tiltas su Fatima

Sekmadienio vidudienį, Viešpaties Angelo maldos metu, popiežius Benediktas XVI, kaip įprasta, komentavo Bažnyčios liturginiame kalendoriuje šiam sekmadieniui skirtą Evangelijos ištrauką (Lk 17, 11-19). Jo klausėsi ypač gausi, apie 40 000 šv. Petro aikštėje susirinkusių maldininkų minia, o taip pat ir visi tie, kurie sekmadienį dalyvavo Fatimoje, Portugalijoje, Marijos apsireiškimo 90-ųjų metinių minėjimus užbaigiančiosiose iškilmingose apeigose. Viešpaties Angelo maldos metu tarp šv. Petro aikštės ir Marijos šventovės Fatimoje buvo nutiestas televizijos tiltas.

Sekmadienio Evangelija, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - rodo Jėzų, kuris išgydo dešimt raupsuotųjų, iš kurių tik vienas, samarietis – taigi, svetimšalis, - ateina jam padėkoti.

Jam Viešpats taria: „Kelkis ir eik! (...) Tavo tikėjimas tave išgelbėjo“. Šis Evangelijos puslapis kviečia apmąstyti du dalykus. Pirmiausia verčia apmąstyti dvi išgydymo pakopas. Viena liečia kūną, o kita, gilesnė, patį asmens vidų, kurį Biblija vadina „širdimi“.

Visiškas ir radikalus išgydymas yra „išgelbėjimas“. „Išgelbėjimas“ yra daugiau už „sveikatą“. „Išgelbėjimas“ yra naujas, pilnas, galutinis gyvenimas. Jėzus ištaria, kaip ir keliuose kituose epizoduose, „tavo tikėjimas tave išgelbėjo“. Tikėjimas išgelbėja žmogų atstatydamas jo gilųjį ryšį su Dievu, su savimi pačiu ir su kitais. Toks tikėjimas pasireiškia dėkingumu. Kas, kaip išgydytasis samarietis, moka padėkoti, parodo, jog nesuvokia visko kaip „savaime suprantamo ir privalomo“, tačiau kaip dovaną, kurios galutinis šaltinis, nepaisant to, kad kartais ji ateina per kitus žmones ar gamtą, yra Dievas. Tad tikėjimas reiškia taip pat žmogaus atsivėrimą Viešpaties malonei; pripažinimą, kad viskas yra dovana, viskas yra malonė. Štai toks lobis slypi žodelyje „ačiū“!

Jėzus pagydo dešimt ligonių nuo raupsų ligos, tais laikais laikyta „užkrečiamu netyrumu“ ir reikalavusia ritualinio apsišvarinimo. Bet „raupsai“, realiai suluošinantys žmogų ir visuomenę, taip pat yra nuodėmė; tai puikybė ir egoizmas, žmogaus sieloje gimdantys abejingumą, neapykantą ir prievartą. Šiuos dvasios raupsus, bjaurojančius žmonijos veidą, gali išgydyti tik Dievas, kuris yra Meilė. Atverdamas širdį Dievui, asmuo yra vidujai išgydomas nuo blogio.

Savo kalbos pabaigoje popiežius Benediktas XVI, dėka televizijos tilto, tiesiogiai galėjo kreiptis į Fatimoje susirinkusius piligrimus, kurie ten iškilmingai minėjo 90-ąsias Marijos pasirodymo metines.

„Atsiverskite ir įtikėkite Evangelija“ - Jėzus pradėjo savo viešąjį gyvenimą šiuo kvietimu, kuris tebeskamba Bažnyčioje, - sakė popiežius Benediktas. - Taip pat ir Švenčiausioji Mergelė savo pasirodymuose, ypač pastaraisiais laikais, visada primena šį kvietimą. Šiandien prisimename Fatimą, kurioje prieš 90 metų, nuo 1917 metų gegužės 13 dienos iki spalio 13 dienos, Mergelė pasirodė trims piemenėliams: Liucijai, Jacintai ir Pranciškui. Dėka televizijos tilto, norėčiau būti dvasiškai toje Marijos šventovėje, kurioje kardinolas Tarcisio Bertone, valstybės sekretorius, mano vardu vadovavo tokio svarbaus paminėjimo baigiamosioms apeigoms. Iš širdies sveikinu jį, visus kitus kardinolus ir vyskupus, kunigus ir iš viso pasaulio minėjimo proga atvykusius piligrimus. Prašome Marijos užtarimo, kad visi krikščionys gautų tikro atsivertimo dovaną tam, kad nuosekliai ir ištikimai būtų skelbiama ir liudijama Evangelijos žinia, rodanti žmonijai autentiškos taikos kelią. (rk)