III piligriminių kelionių ir šventovių sielovados Azijoje kongresas
Spalio 15-18 dienomis Nagasakyje, Japonijoje, vyksta trečiasis piligriminių kelionių
ir šventovių sielovados Azijoje kongresas. Jo tema yra „Piligriminės kelionės ir šventovės,
vilties vietos“. Kongreso rengėjai yra Nagasakio arkivyskupija ir Popiežiškoji migrantų
bei keliaujančiųjų sielovados taryba.
Šios tarybos sekretorius arkivyskupas
Agostino Marchetto, Vatikano Radijui komentuodamas kongreso pobūdį ir tikslus, pasakojo,
jog Azijoje, didžiausiame ir labiausiai apgyvendintame pasaulio kontinente, nepaisant
to, kad katalikai čia, išskyrus Filipinus ir Rytų Timorą, sudaro mažumą, piligriminių
kelionių tradicija yra gana paplitusi ir tai pirmųjų misionierių nuopelnas. Tarp pastarųjų
reikia paminėti Kinijoje mirusį vieną iš pirmųjų jėzuitų Pranciškų Ksaverą, daugiausia
apaštalavusį Japonijoje ir Indijoje, pastarojoje, Goa valstijoje, ir palaidotą.
Būtent
jo palaikų poilsio vietą kasmet aplanko minios piligrimų. Kiti žinomi piligrimus traukiantys
centrai yra to paties Pranciškaus Ksavero mirties vietoje Kinijoje pastatyta bažnyčia;
Gerosios pagalbos Motinos šventovė Indijoje, Bombėjuje; daug žmonių aplanko Motinai
Teresei iš Kalkutos dedikuotą šventovę. Yra piligriminių šventovių Pakistane, Šri
Lankoje, Kazachstane. Kongresas Nagasakyje vyksta „26 Kankinių“ šventovėje, primenančioje
26 persekiojimų metu XVI amžiaus pabaigoje nužudytus krikščionis, juos nukryžiuojant.
Ši vieta taip pat dažnai lankoma piligrimų.
Nors sunku pasakyti, kiek tikinčiųjų
kasmet iškeliauja į vietines, regionines ar tarptautines piligrimines keliones, bet,
jei kalbėsime apie visą pasaulį, jų skaičius gali siekti šimtus milijonų. Kalbant
apie Aziją, vienoje iš garsiausių Vailankanni šventovių Indijoje, didžiausių iškilmių
metu, susirenka iki milijono tikinčiųjų. Beje, be katalikų, ją lanko taip pat induistų
ir musulmonų tikintieji.
Anot arkivyskupo Marchetto, III piligriminių kelionių
ir šventovių sielovados Azijoje kongresas turi kelis tikslus. Visų pirma, supažindinti
piligriminių kelionių organizatorius ir piligriminių centrų vadovus tam, kad jie aiškiau
pajustų priklausantys vienai didelei katalikiškai šeimai Azijoje, kad pasidalintų
patirtimi, rūpesčiais ir problemomis, bet taip pat būdais kaip jas įveikti. Kitas
kongreso tikslas yra pagilinti jo dalyvių formaciją. Šis uždavinys patikėtas trims
kvalifikuotiems teologams, kurie suteiks kongreso dalyviams galimybę pastudijuoti
ir maldoje apmąstyti svarbiausius jiems iškylančius klausimus. Nebus užmiršti ir ekumeninio,
tarpreliginio bei tarpkultūrinio dialogo klausimai, jau senokai tapę kiekvieno didesnio
renginio ir susitikimo darbotvarkes įprastine tema.
Arkivyskupas Marchetto,
atidarydamas Japonijoje kongreso darbus, savo kalboje priminė ir piligriminės kelionės
prasmę. Tokios kelionės ištakose, pasako jo, turi būti pasikeitimo troškimas, noras
išmokti daryti gyvenimo pasirinkimus tikėjimo šviesoje. Piligriminėje kelionėje būtina
užnugaryje palikti gyvenimo rutiną ir žengti su viltimi link Dievo nurodyto horizonto.
Piligriminėje kelionėje galbūt duodame arba išpildome įžadus, bet, visų pirma, ieškome
Dievo, peržengdami savo žemiškus rūpesčius, žemiškos logikos perspektyvą. Piligriminių
kelionių ir centrų vadovų uždavinys ir yra piligrimams padėti, parodyt gaires šiame
Dievo ieškojime. (rk)