Pirmadienį prasideda Kongo Respublikos vyskupų vizitas Ad Limina

Kas penkeri metai visiems katalikų vyskupams privalomą kanoninį vizitą atliks septynių Kongo Respublikoje veikiančių bažnytinių teritorinių vienetų vadovai – sostinės Brazavilio arkivyskupas, penkių sufraganinių vyskupijų ganytojai ir Likoualos apaštališkosios prefektūros vadovas.

Kongo Respublika – centrinės Afrikos valstybė prie Kongo upės, plotu yra maždaug šešis kartus didesnė už Lietuvą, tačiau gyventojų turi maždaug tiek pat kaip ir Lietuva – apie tris su puse milijono. Dauguma gyventojų, beveik 60 procentų, yra katalikai. Likusiųjų dauguma išpažįsta tradicines animistines afrikietiškas religijas. Konge veikia taip pat nedidelės musulmonų bendruomenės.

Iki devynioliktojo am˛iaus visą Kongo upės regioną valdė bantu genčių karaliai. Europiečių – belgų ir prancūzų valda Kongas tapo tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje. 1885 metais prie Kongo upės buvusi teritorija buvo padalinta į dvi dalis – belgų Kongą, kuris tapęs nepriklausomu kurį laiką buvo vadinamas Zairu, o neseniai pasivadinto Kongo Demokratine Respublika, ir prancūzų Kongą, 1960 metais tapusį nepriklausoma Kongo Respublika. Pastaroji, lyginant su buvusiu Zairu, išvengė didelių sukrėtimų ir karų. Lyginant su kitomis Afrikos šalimis, Kongo Respublikos ekonominis ir socialinis gyvenimas yra ganėtinai aukšto lygio. Pagrindinis pajamų šaltinis yra nafta.

Krikščionybė Kongą pasiekė jau penkioliktojo amžiaus pabaigoje, tačiau sistemingas evangelizavimas prasidėjo tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje. 1955 metais buvo įkurtos trys pirmos savarankiškos vyskupijos. 1964 metais buvo konsekruotas pirmas kongietis vyskupas. (jm)