Šiomis dienomis Afrikoje, Sieros Leonės sostinėje Freetown, vyksta Vakarų Afrikos
anglakalbių šalių vyskupų konferencijų asociacijos (AECAWA) plenarinė sesija.
Asociacijos
nariai yra autonomiškos Ganos, Liberijos, Nigerijos vyskupų konferencijos ir Tarpteritorinė
vyskupų konferencija, kuri apima Siera Leonės ir Gambijos teritorijas.
Septynių
dienų trukmės plenarinėje sesijoje svarbiausia tema yra krikščionių ir musulmonų santykiai
bei bendradarbiavimas socialinėje srityje.
Apie pastarąjį pranešimus parengė
daugelyje Afrikos šalių dirbančios humanitarinės organizacijos „Katalikų pagalbos
tarnybos“ atstovai, taip pat ir musulmonų šalpos bei pagalbos organizacijų delegatai.
Krikščionių
ir musulmonų santykiai vakarų Afrikoje yra sudėtingi. Visų pirma, pats regionas yra
įsuktas į prievartos, nuoskaudų, keršto, kovos dėl ekonominės ir politinės valdžios
spiralę, daug kur neseniai vyko ar tebevyksta ginkluoti konfliktai.
Pačioje
Siera Leonėje, kur vyksta vyskupų plenarinė sesija, dar visai neseniai toks renginys
dėl saugumo trūkumo būtų neįmanomas. Šalyje tik 2002 metais buvo oficialiai paskelbta
pilietinio karo pabaiga ir tik dabar įtampos bei aistros pakankamai nurimo.
Nenuostabu,
kad regione vyraujantis prievartos klimatas labai greitai gali įsismelkti ir į religijų
tarpusavio santykius, sukelti pagundą neparankius skirtumus ir iškilusias problemas
pašalinti jėgos keliu.
Tačiau, kaip pabrėžė Vakarų Afrikos anglakalbių šalių
vyskupų konferencijų asociacijos sekretorius Viliamas Avenya, būtent tuo keliu vyskupai
ir nenori pasukti. Vienintelis priimtinas kelias yra dialogas, kuris, savo ruožtu,
reikalauja kito pažinimo, supratimo ir abipusės pagarbos. Reikia išsklaidyti religijos,
kaip prievartos motyvo bei priežasties, įvaizdį. (rk)