Trečiadienio bendroji audiencija. Hilarijus iš Poitiers
Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI šv. Petro aikštėje susirinkusiems
maldininkams trumpai pristatė Hilarijų iš Poitiers.
Jis gimė maždaug 315 metais,
mirė 367-aisiais. Būdamas vietos kilmingųjų šeimos atžala, gavo gerą išsilavinimą.
353/354-iaisiais metais buvo išrinktas vietos vyskupu.
Šventasis Tėvas pažymėjo,
kad Hilarijus iš Poitiers buvo vienas iš tų vyskupų, kurie paliko ryškius pėdsakus
IV amžiuje. Jis gynė tikėjimą į Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, dievystę ir Dievo,
kaip amžinybėje jį gimdančio, tėvystę.
356 metais buvo ištremtas į Frygiją,
esančią dabartinės Turkijos regione, mat susikirto su arijonizmu, kuris tais laikais
dominavo. Tremtyje Hilarijus iš Poitiers nepailstamai darbavosi dėl Bažnyčios vienybės
ir, sekdamas Nikėjos susirinkimo (325) išpažinimo simboliu, parašė savo svarbiausią
veikalą De Trinitate („Apie Trejybę“), kuriame pagrindė, kad Šventajame Rašte Sūnaus
ir Tėvo lygybė yra patvirtinama.
Apie 360 metus Hilarijus grįžo į Poitiers
ir toliau tęsė sielovadinę veiklą, o jo mokymas išplito toli už jo diecezijos ribų.
Be
minėto veikalo „Apie Trejybę“, popiežius Benediktas XVI paminėjo dar ir kitus žinomus
Hilarijaus darbus – „Traktatą apie Psalmes“ ir „Traktatą apie Paslaptis“, pažymėdamas,
jog šio Bažnyčios daktaro ir Bažnyčios Tėvo apmąstymų išeities taškas buvo per krikštą
gaunamas tikėjimas, visada einantis kartu su asmeniniu atsivertimu. (rk)