Popiežius susitiko su Tarptautinės teologų komisijos nariais

Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su Tarptautinės teologų komisijos nariais, nuo pirmadienio dalyvavusiais šiemetiniame plenariniame posėdyje. Šiemetiniame komisijos posėdyje buvo kalbama apie prigimtinį moralinį įstatymą ir apie teologijos mokslo principus ir metodą. Penktadienio rytą komisijos nariams sakytą savo kalbą popiežius Benediktas XVI skyrė prigimtinei moralei.

Bažnyčios mokymas apie prigimtinį dorinį įstatymą,- sakė Popiežius,- svarbus dėl dviejų esminių dalykų: visų pirma, jis padeda suprasti, jog krikščionybės moralinis mokymas nėra iš viršaus primetamas žmogaus sąžinei, bet jis yra pačioje žmogaus prigimtyje glūdinti norma; antra, krikščionis, remdamasis savaime racionaliu ir dėl to visiems suprantamu prigimtiniu įstatymu, gali susikalbėti su visais geros valios žmonėmis, su visa visuomene. Deja,- kalbėjo Benediktas XVI,- šiandien įvairūs kultūriniai ir ideologiniai veiksniai yra taip paveikę visuomenę, kad ji yra praradusi pirmapradžius žmogaus buvimo ir veikimo etinius pagrindus, o prigimtinio įstatymo doktrinai priešpastatomos kitos ją neigiančios doktrinos. Visa tai turi labai rimtų pasekmių visuomenės sambūvio darnai. Taip pat ir nemažai mąstytojų skelbia pozityvistines teisės doktrinas. Pasak jų, teisės ištakos glūdi pačioje žmonijoje, visuomenėje arba jos narių daugumos valioje. Taip pat ir etikai turėtų rūpėti ne gėrio siekimas bet valdžios pusiausvyra. Tokio įsitikinimo šaknys glūdi moraliniame reliatyvizme. O kai kas net mano, kad tai būtent moralinis reliatyvizmas yra viena svarbiausių demokratijos sąlygų, kad tik reliatyvizmas gali garantuoti pakantumą kitiems ir žmonių tarpusavio santykių darną. Tačiau,- tęsė Popiežius,- jei iš tiesų taip būtų, daugumos valia būtų vienintelis teisės šaltinis. Iš istorijos juk žinome, kaip dažnai dauguma klysta. Tikrą racionalumą garantuoja ne visuotinis pritarimas, bet žmogaus proto pritarimas Kūrėjo išminčiai, kuri yra mūsų racionalumo šaltinis.

Joks žmogaus sukurtas įstatymas negali prieštarauti prigimtinei normai, Kūrėjo įskiepytai žmogaus širdyje. Tai ypač akivaizdu, kai turime ginti žmogaus asmens orumą, gyvybę, šeimos instituciją, visuomeninės santvarkos teisingumą. Prigimtinio dorinio įstatymo neigimas griauna visuomenės darnos pamatus. Tik prigimtinis įstatymas yra tvirta garantija, kad bus gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, kad žmogus bus apsaugotas nuo ideologinių manipuliavimų ir nuo stipresniųjų savivalės. Jei kolektyvinė sąžinė būtų taip tragiškai apakinta, kad būtų leista skepticizmui ir reliatyvizmui išstumti prigimtinį dorinį įstatymą, būtų radikaliai išjudinti demokratinio žmonių sambūvio pamatai. Reikia gintis nuo šito apakimo, keliančio grėsmę ne tik krikščionių, bet visai žmonijos civilizacijai. Reikia mobilizuoti visus geros valios žmones, krikščionis ir kitų tikybų išpažinėjus, taip pat ir netikinčius, kad visi išvien stengtųsi, idant prigimtiniu doriniu įstatymu vadovautųsi pilietinės bendruomenės gyvenimas, kultūra ir politinės veikla. (jm)