Iš Šri Lankos kilęs Kulto ir Sakramentų kongregacijos sekretorius, arkivyskupas Malcolm
Ranjith Patabendige Don, Šri Lankoje susitiko su Tamilų tigrų lyderiu S.P. Thamilselvan.
Susitikime, surengtame Madu vietovėje, buvo aptarta sunki karo pabėgėlių padėtis ir
priemonės, kuriomis būtų galima atgaivinti įstrigusius taikos pokalbius. Apie rugsėjo
13 dieną surengtą arkivyskupo Ranjith susitikimą su tamilų lyderiu Thamilselvanu praneša
Azijos katalikų žinių agentūra „Asianews“. Susitikime taip pat dalyvavo Mannaro vyskupijos
ganytojas, vyskupas Rayappu Joseph ir Šri Lankos Bažnyčios Caritas direktorius.
Anot
arkivyskupo, tamilų atstovas susitikime tikino, jog galima surengti naujus taikos
pokalbius, bet kad naujų derybų pagrindas turi būti pagrįstas 2002 metais paskelbtų
paliaubų susitarimu, nors Kolombo vald˛ios prieš Tamilų tigrus tęsiama karinė ofenzyva
šį pagrindą ardo. Arkivyskupas Ranjith paragino tamilų vadovą paremti taikos pastangas
ir atsisakyti karinių veiksmų. Arkivyskupas pasakojo žinių agentūrai, jog buvo nuvykęs
į Šiaurės rytų Šri Lanka pokalbių dėl sunkios pabėgėlių padėties, bet kad pasitarimuose
neišvengiamai iškilo klausimas dėl Šri Lankos susitaikymo.
Lankydamasis sostinėje
Kolombe, Kulto ir Sakramentų kongregacijos sekretorius arkivyskupas Malcolm Ranjith
taip pat susitiko su Šri Lankos prezidentu Rajapaksa. Pokalbyje su valstybės vadovu
arkivyskupas pabrėžtinai kalbėjo apie susitaikymo būtinumą ir ragino krašto vyriausybę
atkurti taikos dialogą su tamilų kovotojais.
Šri Lankos Bažnyčia, viena iš
pagrindinių konflikto tarpininkų ir taikos ugdytojų, šiomis dienomis ypatingai meldėsi
už krašto susitaikymo garsiojoje Matara Dievo Motinos šventovėje.
Rugsėjo 6-9
dienomis vyko tradiciniai Matara Dievo Motinos atlaidai. Juose nuo seno dalyvauja
ne tik katalikų piligrimai, bet ir budistai ir induistai. Šiemet atlaidai krašto pietuose
esančioje šventovėje buvo ypatingi, nes skirti šventovės įkūrimo pirmajam šimtmečiui
paminėti. Juose dalyvavo du šimtai penkiasdešimt tūkstančių žmonių.
Visų Šri
Lankos religijų atstovai šventovės Švč. Mergelės Marijos atvaizdą laiko stebuklingu.
Matara Marijos statula kelis kartus buvo dingusi, bet paskui vis atsirasdavo. Paskutinį
kartą tai įvyko per cunamio katastrofą, 2004 metų gruodžio 26-ąją. Atlaidų dienomis
Šri Lankos katalikų vyskupai, svečiai iš užsienio ir valdžios atstovai meldėsi už
savo tėvynės taiką, prašė saugoti nuo stichinių nelaimių ir visokio smurto. Rugsėjo
8-ąją šventovę aplankė Šri Lankos prezidentas Rajapaksa. Rugsėjo 9-ąją pagrindinėms
iškilmėms vadovavo Apaštališkasis Nuncijus Šri Lankoje, arkivyskupas Mario Zenari.
Iškilmių viršūnė buvo statulos procesija miesto gatvėmis. Šventovės šimtmečio šventės
proga aikštėje priešais šventovė buvo atidengta stebuklingos Marijos statulos kopija.
Ją pašventino vietinis Galle vyskupas ir Matara šventovės kustodas, vyskupas Harold
Anthony Perera.
Atlaiduose dalyvavęs krašto šiaurėje esančios Mannaro vyskupijos
ganytojas, vyskupas Rayappu Joseph, piligrimams perdavė į atlaidus dėl ginkluoto konflikto
atvykti negalėjusių šiaurinių ir rytinių regionų tikinčiųjų sveikinimus ir linkėjimus.
Pasak Mannaro vyskupo, dauguma krašto gyventojų trokšta taikos, bet nieko nedaro taikai
įgyvendinti. Kas nori taikos turi darbuotis vardan taikos, ją kurti ir puoselėti,
- sakė Mannaro vyskupas. Krašto šiaurės ir rytų gyventojai trokšta gyventi vieningoje
šalyje, kurioje galėtų vieni su kitais dalytis koegzistavimo dvasia. Vyskupas ragino
visus šrilankiečius, singalus ir tamilus, per visą kraštą nutiesti draugystės tiltą.
Pagrindinėms
šventovės jubiliejaus Mišioms vadovavo Šri Lankos sostinės arkivyskupas Oswald Gomis.
Arkivyskupas Mišių homilijoje smerkė nesiskaitymą su žmogaus gyvybe Šri Lankoje. Fundamentalizmas
religijoje, politikoje ir visuomenėje veda prie nepakantumo, neigia žmogaus teises
ir teisingumą. Vadovavimasis netikrais prioritetais veda prie to, kad žmones nesistengia
sugyventi, bet vieni kitus žudo.
Šrilankos vyriausybė Matara Dievo Motinos
šventovės šimtmetį paminėjo specialia pašto ženklų serija, o Italijoje, Milano katalikų
universitetas Šventovės šimtmečio proga išleido knygą apie Matara Dievo Motiną. (sk)