Indija. Čatisgarcho valstijoje įsigaliojo religinę laisvę varžantis įstatymas

Prieš metus Čatisgarcho valstijos parlamentas, kurį kontroliuoja nacionalistinio pobūdžio Bharatiya Janata partija (BJP), priėmė įstatymą, kuris varžo religijos keitimą. Šiomis dienomis valstijos gubernatorius įstatymą patvirtino ir šis įsigaliojo.

Įstatymas yra pavadintas „Religijos laisvės aktu“. Formalus jo tikslas yra užkirsti kelią prievartiniams atvertimams į kitas religijas, ypač panaudojant apgaulę ir kitas neteisėtas priemones. Šio įstatymo pažeidėjams numatytos rimtos bausmės. Jie gali būti įkalinti iki trijų ar keturių metų, nubausti 50 000 rupijų (apie 900 eurų) bauda. Tai didelė suma Indijoje, kurioje dažno darbininko vidutinė alga tesiekia 40-60 eurų.

Tačiau įstatymo kritikai, tarp jų ir katalikų Bažnyčia, pažymi, jog įstatymas yra taip sukonstruotas, jog gana aišku, kad jo tikslas nėra apginti religijos laisvę, tačiau ją suvaržyti, tiksliau sakant, trukdyti induistų tikėjimo žmonėms tapti kitų religijų, tarp jų ir krikščionybės, išpažinėjais.

Įstatymas numato, kad „atsiversti ketinantis“ žmogus turi apie tai pranešti atitinkamam valstijos pareigūnui, kuris atliks tyrimą ir įvertins ar atsivertimas yra laisvas, ar priverstinis bei išgautas panaudojus neteisėtas priemones. Jei atsivertėlis nepraneš apie savo atsivertimą, jis bus nubaustas bauda, o jo atsivertimas bus laikomas negaliojančiu. O asmeniui, kurio veikla nulėmė „neteisėtą atsivertimą“ taikomos aukščiau paminėtos didelės bausmės. Įstatymas numato išimtį – valstybinių patikrinimo procedūrų nereikia, jei asmuo atsiverčia į induizmą.

Kitaip tariant, politinė valdžia sau suteikia teisę nustatyti tokio gilaus vidinio žmogaus akto kaip atsivertimas autentiškumą. Jau vien pareigūno įvertinimo iškėlimas virš žmogaus sąžinės kelia daug pagrįstų įtarimų, kurie dar labiau sustiprėja klausiant: o kas krikščionybei priešiškam pareigūnui sutrukdys būti nesąžiningu ir paskelbti, jog visi atsivertimai buvo priverstiniai? Kas jam sutrukdys didžiulėmis baudomis bauginti aktyvius vietinius krikščionis ar misionierius? Kas jam sutrukdys melagingus parodymus dėl tariamo kokio nors atsivertimo priverstinumo priimti už gryną pinigą? Įstatymas suteikia tokias sąlygas piktnaudžiauti.

Pažymima, kad tokie įstatymai prieštarauja Indijos, didžiausios pasaulyje valstybės su demokratine santvarka, konstitucijai ir tarptautiniams traktatams, kurie garantuoja sąžinės ir religijos laisvę, laisvą savo įsitikinimų skleidimą.

Iš 28 Indijos valstijų bent septynios turi panašius religinę laisvę varžančius įstatymus. Keliose jie buvo priimti praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmečiuose, o kitose – per pastaruosius dešimt metų, ypač aktyviai veikiant, kaip minėta, nacionalistinei Bharatiya Janata partijai. Ji turi platų palaikymą šalyje, kur 80 procentų indų išpažįsta induizmą.

Taip pat pastebima, kad kai kurios induistų fundamentalistų grupės įstatymų prieš priverstinius atsivertimus įsigaliojimą suvokė kaip leidimą daryti spaudimą aktyviems krikščionims ar jų organizacijoms. Pavyzdžiui, kai kaimyninė Himačal Pradešo valstija 2006 metais patvirtino šį įstatymą, induistų grupės jėga privertė uždaryti keletą maldos namų, kelias krikščioniškas vaikų ir senelių prieglaudas, o jose dirbantiems krikščionims liepė išsikelti iš regiono.

Krikščioniškos ir žmogaus teisių organizacijos apskundė įstatymus prieš priverstinius atsivertimus Indijos Aukščiausiajam teismui ir visuomenėje kelia diskusijas dėl jų pagrįstumo. (rk)