Šiemet Švč. M. Marijos Gimimo didieji atlaidai buvo švenčiami nuo rugsėjo 8 iki 16
d, tad net 2 savaitgaliai teikė dar daugiau galimybių visiems norintiems juose dalyvauti,
nors ir paprastomis dienomis atvykdavo daugybė piligrimų: vien šv. Komuniją atlaidų
metu priėmė per 30 tūkst. tikinčiųjų, turbūt panašiai tiek piligrimų šventė ir Sutaikinimo
sakramentą, o per visas devynias dienas Šiluvoje apsilankė daugiau nei 100 tūkst.
žmonių.
Pati Šiluva, laukianti ateinančiais metais švęsimo Švč. M. Marijos
apsireiškimo 400 metų Jubiliejaus, jau šiemet piligrimus pasitiko gerokai pasikeitusi.
Mat čia atnaujinta aikštės dalis priešais Baziliką įgyvendinant projektą įkurti sakralią
erdvę, sujungsiančią Baziliką su Apsireiškimo koplyčia, ir taip deramai sutvarkyti
mums brangią, kaip manoma seniausią Europoje Švč. M. Marijos apsireiškimo vietą.
Tačiau
be materialių darbų, suprantama, dar svarbiau Jubiliejui pasirengti dvasiškai. Tad
šiemetiniai atlaidai buvo pakankamai svari dvasinio pasirengimo Jubiliejui dalis,
savotiška jo šventimo įžanga. Pagrindinė šiųmečių atlaidų maldų intencija: už šeimų
ir parapijų dvasinį atsinaujinimą. Šilinių atlaiduose, per įvairias pamaldas, dažnai
skambėjo dvasinio atsinaujinimo tema, reikalinga visų luomų, įvairių profesijų, visų
vyskupijų žmonėms. Atlaidų dienomis tradiciškai meldžiamasi vis kitomis jiems svarbiomis
intencijomis.
Šilinės prasidėjo Mariologiniu kongresu, kurio pirmoji diena
per Žolinę vyko Pažaislyje. Šilinių pradžia, saulėta ir vasariškai šilta, kaip, beje
ir dauguma atlaidų dienų, per pagrindines šv. Mišias sutraukė pilną aikštę piligrimų.
Rugsėjo 8-ąją – Marijos Gimimo dieną Šiluvoje meldėsi uolieji Marijos mylėtojai –
gyvojo rožinio, Marijos legiono nariai, atvažiavę ne tik iš Kauno arkivyskupijos parapijų,
bet ir iš Panevėžio bei Vilniaus vyskupijų. Homiliją sakęs vysk. J. Ivanauskas pirmąją
atlaidų dieną, švenčiant Mariologinį kongresą, pavadino didžiulio džiaugsmo diena.
Pagrindinėse šv. Mišiose arkiv. S. Tamkevičius kvietė melsti krikščionių vienybės,
nes Šiluvos žemė ypač paliesta istorijos eigoje buvusių skaudžių nesutarimų. Popiet
aikštėje priešais Baziliką trumpą giesmių ir tautinių dainų koncertą surengė Krašto
apsaugos vyrų choras „Margiris“ bei geležinkelininkų choras „Draugystė“, vėliau prasidėjo
mariologinė konferencija. Jos metu Ruklos įgulos karo kapelionas dr. kun. Arnoldas
Valkauskas aptarė Marijos vaidmenį išganymo istorijoje, pamaldumą jai. Arkiv. S. Tamkevičius
ta proga pakvietė piligrimus daugiau dėmesio skirti Eucharistijos adoracijai (Švč.
Sakramentas per atlaidus nuolat buvo adoruojamas Bazilikoje, Ligonių sveikatos koplyčioje).
Pirmąkart atlaiduose giedotus Mišparus atliko grigališkojo choralo giesmininkai iš
Vilniaus.
Sekmadienį, rugsėjo 9-ąją, šeimų ir parapijų dieną iškilmingai Eucharistijos
liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo svečiai vyskupai
– Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Vilniaus
arkivyskupijos augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas
Juozas Žemaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas
Romualdas Kriščiūnas, daugybė kunigų. Be gausių maldininkų, dalyvavo Jono Pauliaus
II piligrimų kelio komisijos bei darbo grupės nariai, nemažai Seimo ir Vyriausybės
narių – žmonių, prisidedančių įgyvendinant popiežiaus viešnagės Lietuvoje įamžinimą
bei Šiluvos atnaujinimo darbus. Pamaldas transliavo Lietuvos televizija ir radijas.
Po pietų Šiluvoje pasitikta daugiau kaip tūkstantis jaunų, jau penktą kartą rengiamo
piligriminio žygio dalyvių, nuo penktadienio, rugsėjo 7 d., keliavusių į Šiluvą pėsčiomis
iš Kryžių kalno ir lydimų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Išvargę, bet laimingi
piligrimai, sutikti ir pasveikinti ganytojų, vėliau aikštėje drauge šventė šv. Mišias.
Pirmadienį,
rugsėjo 10 d., Šiluvoje lankėsi Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas
Dominique Mamberti, atvykęs į mūsų šalį paminėti Lietuvos ir Šv. Sosto konkordato
80 metų sukakties. Ši atlaidų diena buvo skiriama policijos ir teisėsaugos darbuotojams.
Daug jų, lydimų aukštas pareigas užimančių savo vadovų, kaip ir kasmet atvyko į Šilines.
Už juos ir jų šeimas, ypač prašant Viešpaties, kad į policiją ateitų dirbti daugiau
jaunų žmonių, švenčiamai Eucharistijos liturgijai vadovavo svečias arkiv. D. Mamberti.
Koncelebravo kiti Vatikano valstybės sekretoriato atstovai, apaštališkasis nuncijus
arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas ir sekretorius mons. Jean-François Lantheaume,
Homiliją pasakė arkiv. D. Mamberti, šiltą trumpą žodį taręs ir liturgijos pabaigoje.
Šventojo Sosto pasiuntinys dėkojo už pakvietimą atvykti į Šiluvą ir dalyvauti, jo
žodžiais tariant, labai gražioje liturgijoje; jis padėkojo ir visiems ją rengusiems,
palinkėjo visokio gėrio gražiai savo pašaukimą paliudijusiems policijos pareigūnams.
Tos dienos vakaro šv. Mišiose melstasi už nuteistuosius bei jų šeimas.
Kasmet
atlaiduose dalyvauja Lietuvos kariai, savanoriai, partizanai, šauliai. Šiemet jiems
buvo skiriama rugsėjo 11 d., pradėta švęsti ryto šv. Mišiose Bazilikoje meldžiant
Viešpaties duoti taiką ir ramybę pasauliui. Dar gerokai prieš vidudienį aikštėje rikiavosi
kariūnai, tarnaujantys Lietuvos saugumui užtikrinti, o pastaraisiais metais – padėti
ir kitų šalių žmonėms, ištiktiems karo nelaimių. Tarp atlaidų dalyvių, be eilinių
karių, jaunųjų kadetų, buvo aukštų LR krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės,
Karinių jūrų pajėgų pareigūnų. Juos visus bei kariuomenės ordinarą E. Bartulį, vyriausiąjį
kapelioną kan. R. Gražulį, kitus karo kapelionus pasveikino arkiv. S. Tamkevičius
savo vadovaujamos iškilmingos Eucharistijos liturgijos pradžioje. Asistoje dalyvavo
jaunieji garbės sargybos kuopos kariai, giedojo generolo J. Žemaičio Lietuvos karo
akademijos choras „Kariūnas“, grojo Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo
pėstininkų bataliono pučiamųjų orkestras „Geležinis vilkas“. Homiliją pasakė vysk.
E. Bartulis. Mišių pabaigoje prieš ganytojišką palaiminimą arkivyskupas išreiškė įsitikinimą,
jog iš Šiluvos šventovės visi iškeliaus turėdami daugiau tikėjimo ateitimi, kuri,
pasak ganytojo, kuriama kasdien sąžiningai atliekama tarnyste.
Rugsėjo 12 d.
į Šilines švęsti kunigų ir Dievui pašvęstojo gyvenimo narių dienos ir prašyti Viešpaties
ištikimybės savo pašaukimui atvyko ne tik Kauno arkivyskupijos, bet ir kitose Lietuvos
vyskupijose bei už jos ribų tarnaujantys dvasininkai. Taip pat – ir įvairių Lietuvos
vienuolijų seserys ir broliai. Arkivyskupas, drauge su dešimtimis dvasininkų aukojęs
šv. Mišias, pasidžiaugė, kad Lietuvoje esama daug gerų kunigų, seserų vienuolių, atliekančių
didelius darbus Bažnyčioje. Kai sekuliarizmas, o drauge su juo ir visos blogybės
vis drąsiau žengia per Lietuvą, kvietė kunigus ir vienuolius būti pilniems vilties
ir palaikyti kitų viltį.
Rugsėjo 13 d. prie Švč. M. Marijos kojų Šiluvos šventovėje
sudėti žemdirbių, darbininkų ir jų šeimų rūpesčiai, išeivijos vargai prašant Dievo
padėti išmintingai apsispręsti, kai renkamasi emigracija. Arkiv. S. Tamkevičius kvietė
sunkumus pavesti Viešpačiui ir Dievo Motinos globai. Tądien homiliją gausiems piligrimams
sakęs vyskupas augziliaras J. Ivanauskas pabrėžė, jog Dekalogas, gailestingumas ir
pagalba vieni kitiems, Kristaus atradimas kančioje – tokius atsakymus krikščioniui
sunkumuose teikia Evangelija. Raseinių dekanato tikintieji atnašų procesijoje nešė
piniginę auką, skiriamą skurstančių Šiluvos miestelio šeimų vaikams. Po vakaro šv.
Mišių piligrimai galėjo dalyvauti vidinio išgydymo pamaldose Bazilikoje.
Rugsėjo
14-ją Šiluvoje meldėsi medicinos darbuotojai, ligoniai, įvairių negalių kamuojami
žmonės iš visos Lietuvos. Arkiv. S. Tamkevičius, pradėdamas Eucharistijos liturgiją,
ypač padėkojo neįgaliuosius atlydėjusiems slaugos darbuotojams ir artimiesiems, taip
pat gydytojams už nuoširdų darbą ir ragino melstis, kad jis būtų palaimingas. Homiliją
sakęs Vilkaviškio vysk. R. Norvila priminė, jog Šiluvos Marija nuo seno vadinama Ligonių
sveikata, žvelgdami į ją esame skatinami ne bėgti nuo kenčiančio, bet atrasti savo
ir kitų kančioje prasmę, galinčią pakylėti prie Viešpaties. Ganytojai ir kunigai po
šv. Mišių teikė sergantiesiems asmenišką palaiminimą.
Rugsėjo 15-ąją švęstą
jaunimo, akademinių bendruomenių, kultūros darbuotojų dieną, kurios tema buvo, „Irkis
į gilumą“ į Šiluvą atkeliavo Kauno, Vilniaus ir Telšių seminarijų klierikai, pirmą
kartą surengę bendrą piligriminį žygį pėsčiomis nuo Dubysos slėnio. Iškilmingoje Eucharistijos
liturgijoje, kurios metu, maldą lydėjo jaunųjų giedotojų balsai, dalyvavo universitetų
rektoriai, katalikiškųjų mokyklų vadovai, mokytojai, moksleiviai, pasipuošę savo mokyklinėmis
uniformomis, ateitininkai, kitų katalikiškų organizacijų nariai. Kelių tūkstančių
piligrimų, tarp kurių jaunatviškai švytėjo jaunųjų veidai, miniai homiliją pasakęs
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas jaunuosius maldininkus pavadino Jėzaus broliais,
Marijos dukromis ir sūnumis, kvietė panaudoti savo talentus didesnei Dievo ir tėvynės
garbei, o arkiv. S. Tamkevičius užbaigdamas liturgiją linkėjo išsinešti iš Šiluvos
kūrybinį nusiteikimą ir drąsos žengti į ateitį. Po pamaldų jaunimas neskubėjo namo:
dalyvavo kūrybinėse užduotyse, linksminosi krikščioniškos muzikos koncerte.
Sekmadienį,
rugsėjo 16 d., užbaigiant Šilinių atlaidus, dar kartą melstasi už Lietuvos šeimas.
Čia ypač aktyvios buvo katalikiškos šeimų institucijos ir bendruomenės, kelyje į Apsireiškimo
koplyčioje pasistačiusios savo palapines, kur piligrimai galėjo susipažinti su jų
veikla, girdėti liudijimų, taip pat buvo parengę prasmingas atnašas iškilmingoje Eucharistijos
liturgijoje: informacinė medžiaga apie Bažnyčios veiklą saugojant ir stiprinant šeimas
bus perduodama Vyriausybės institucijoms; žmonės taip pat buvo kviečiami įsipareigoti
melstis už tėvų paliktus kūdikius, kurių vardus gavo kortelėse. Arkivyskupas savo
homilijoje nuoširdžiai kvietė, remiantis Šiluvos Marijos žinia, teikti Dievui pirmumą
savo žemiškuose reikaluose, širdyse, ypač šeimose ir tėvynėje, ragino šeimas drauge
skaityti Šventąjį Raštą ir ką tik lietuviškai pasirodžiusį Katekizmą kompendiumą.
Šiose šv. Mišiose dalyvavusios sutuoktinių poros buvo pakviestos atnaujinti Santuokos
sakramento pažadus, o ganytojai ir kunigai po pamaldų vaikams teikė asmeninį palaiminimą.
Daugybė
atvykstančių į Šiluvą žmonių siekė pilnutinai dalyvauti atlaiduose, pasinaudojo Sutaikinimo
sakramento malone, priėmė Eucharistiją. Kasdien tikintiesiems, kurių šiemet atvyko
dar daugiau nei pernai, patarnavo vis kito dekanato kunigai, kasdien giedojo gausūs
vis iš kitų Lietuvos vietų atvykę chorai. Piligrimai galėjo įsigyti dvasinės literatūros,
skleidžiančios apsireiškimo žinią – prieš pat atlaidus išleistą S. Ylos knygą „Šiluva“,
arkivyskupijos kurijos leidinuką „Šiluvos žinia“, taip pat lankstinukų ir plakatų,
Šiluvos Marijos paveikslų ir pan. Eucharistijos liturgiją iš Šiluvos 12 ir 18 val.
kasdien transliavo Marijos radijas.
Užbaigdamas šiųmečius atlaidus arkivyskupas
paskelbė, jog Šiluvos bazilikoje per ateinančius metus, paskutiniuosius rengiantis
Jubiliejui, atvykstantys piligrimai galės kasdien 12 val. dalyvauti švenčiamoje Eucharistijos
liturgijoje. (Darius Chmieliauskas)