Lietuvos prezidentūroje vyko apskrito stalo diskusija „Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos“. Dalyvavo Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkiv. Mamberti.

Lietuvoje lankosi Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti, atvykęs dalyvauti antradienį ir trečiadienį Vilniuje ir Kaune vykstančiame jubiliejiniame renginyje, kuriuo minimos 1927 metų Lietuvos ir Šv. Sosto konkordato pasirašymo aštuoniasdešimtosios metinės ir kartu prisimenamas prieš aštuonis dešimtmečius mirusio ir prieš du dešimtmečius paskelbto palaimintuoju arkivyskupo Jurgio Matulaičio įnašas į konkordato rengimą ir, bendrai, į po Didžiojo karo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos santykių su Šv. Sostu bei savarankiškos bažnytinės provincijos kūrimą.

Atvykęs į Lietuvą sekmadienį, Vilniaus katedroje kartu su kardinolu Bačkiu aukojęs sekmadienio vakaro Mišias, pirmadienį arkivyskupas Mamberti dalyvavo šiomis dienomis vykstančiuose Šiluvos atlaiduose ir vadovavo pagrindinių pirmadienio Mišių koncelebracijai. Arkivyskupas priminė, jog popiežius Pijus XI Lietuvą yra pavadinęs Marijos šalimi. Visiems tos dienos pamaldų dalyviams svečias perdavė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą ir palaiminimą.

Antradienį arkivyskupas Dominique Mamberti dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentūroje vykusioje diskusijoje prie apskirtojo stalo „Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos“.

Apie antradienio rytą vykusią diskusiją telefonu iš Vilniaus pasakoja vienas pagrindinių konkordato aštuoniasdešimtmečiui skirtų reginių organizatorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos primininkas

Paulius Subačius:

Vilniuje vykusi diskusija buvo tik pirmoji jubiliejinių renginių dalis. Antroji dalis - konferencija „Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartys: istorija, dabartis, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio įnašas“ – trečiadienį po pietų vyks Kaune. Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininką parašėme papasakoti apie viso šio renginių ciklo genezę ir kontekstą.

Paulius Subačius: