Šventojo Tėvo apsilankymas ir Mišios Mariazell šventovėje
Antrąją piligrimystės Austrijoje dieną, šeštadienį, Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės
dieną, Popiežius Benediktas XVI praleido garsiojoje Austrijos Marijos šventovėje Mariazell.
Kartu su popiežiumi buvo švenčiamos šventovės įkūrimo 850 metinės.
Iš ryto
Šv. Tėvas aukojo Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės Mišias Mariazell šventoriuje,
o pavakare šventovės bazilikoje vadovavo Mišparams. Po Mišparų popiežius sugrįžo į
Vieną, kur nakvos Apaštališkojoje nunciatūroje, o sekmadienį aukos mišias Šv. Stepono
katedroje ir aplankys netoli sostinės esančią cistersų bendruomenę.
Mariazell
Marijos šventovė yra Štirijos kalnuose, maždaug 870 metrų aukštyje, netoli Žemutinės
Austrijos krašto teritorijos ir už 160 kilometrų į pietus nuo Vienos. Šventovės istorijos
pradžia yra siejama su stebuklingu nutikimu, įvykusiu prieš 850 metų. Vienas Šv. Lamberto
benediktinų abatijos vienuolis, gavęs pavedimą aplankyti atokiau gyvenančiuosius,
iškeliavo pasiėmęs iš liepos medžio nudrožtą nedidelę statulą, Mergelės Marijos su
kūdikėliu Jėzumi. Vienuolis kalnuose priėjo neįveikiamą kliūtį - jam kelią užstojo
didžiulis akmuo, kuris tačiau ten pat ir sutrupėjo. Įvykį palaikęs Apvaizdos ženklu,
vienuolis iš skaldos pastatė koplytėlę, į kurią įkėlė statulą – tokia, pasak tradicijos,
buvusi Mariazell šventovės pradžia. Nuo tada prasidėjo per amžius nenutrūkstančios
piligrimų iš arti ir toli kelionės į Mariazell.
Taip pat popiežius Benediktas
XVI į Mariazell atvyko kaip piligrimas Šventovės dangiškosios globėjos, Švč. Mergelės
Marijos, gimimo šventės dieną. Nors orai keliauti buvo nepalankūs, smarkiai lijo pastarąsias
dienas, į šventovę popiežiaus piligrimystės proga susirinko per trisdešimt tūkstančių
piligrimų iš visos Austrijos ir užsienio šalių. Šv. Tėvą pasitiko Šv. Lamberto benediktinų
vienuolijos abatas, šventovės bendruomenės vyresnysis ir rektorius. Pasveikinęs susirinkusiuosius,
Šv. Tėvas paskutiniuosius žingsnius į Marijos šventovę ėjo pėsčias, pasiremdamas medine
piligrimo lazda. Įžengęs į šventovę popiežius pasimeldė Švč. Sakramento koplyčioje,
priešais garsiąją Mariazell šventovės statulą.
Šv. Mišių homilijoje popiežius
ragino piligrimus žvelgti į Kristų ir ryžtingai jį išpažinti. Tik jis yra Dievas ir
todėl tik jis yra tiltas, kuris leidžia Dievui ir žmonėms susisiekti tiesiogiai. Jei
mes, krikščionys, Jėzų Kristų vadiname vieninteliu ir visiems galiojančiu išganymo
tarpininku, saistančiu visus ir kurio visiems taip reikia, tai nereiškia nepagarbos
kitoms religijoms, nei išdidaus suabsoliutinimo mūsų įsitikinimų, o tiktai tai, kad
esame nugalėti to, kuris apdovanojo ir pripildė mūsų vidinį gyvenimą, kad ir mes,
savo ruožtu, galėtume tuo pačiu su kitais dalytis šiomis malonėmis. Tikrai, mūsų tikėjimas
priešinasi beviltiškumui, pasak kurio žmogus neįgalus suvokti tiesą, tarsi ji jam
būtų kažkas nesuvokiamo. Manau, - sakė popiežius, - kad toks beviltiškumas tiesos
atžvilgiu ir sudaro Vakarų pasaulio ir Europos patiriamos krizės esmę. Jei žmogus
nemato tiesos, tuomet jis negali atskirti gėrį nuo blogio. Tuomet ir didieji bei nuostabūs
mokslo atradimai tampa dviprasmiškais, galinčiais atverti svarbias perspektyvas žmogaus
gėrovei ir jo išganymui, bet taip pat galinčiais sukelti baisų pavojų, sunaikinti
žmoniją ir pasaulį. Mums reikalinga tiesa. Žinoma, dėl savo istorijos patiriame baimę,
jog tikėjimas tiesa galėtų reikšti nepakantumą. Bet jei kyla tokia baimė, o tam yra
istorinio pagrindo, tuomet laikas žvelgti į Kristų, į tą, kurį matome Mariazell šventovėje.
Joje yra du Kristaus atvaizdai: kūdikio ant motinos rankų ir virš didžiojo bazilikos
altoriaus – nukryžiuoto Jėzaus. Štai ką sako mums šie du atvaizdai: Tiesa nėra tvirtinama
išorine galia, o yra nuolanki ir atsiveria žmogui tik vidinės galios tikrumu. Tiesa
save parodo meilėje. Ji niekada netampa mūsų nuosavybe, mūsų produktu. Taip ir meilės
negalima pagaminti, o tik priimti ir perduoti kaip dovaną. Mums reikia būtent šios
vidinės tiesos galios. Esame jos liudytojai. Turime ją perduoti kaip dovaną tokiu
pat būdu, kokiu gavome, tokią, kokia buvo mums suteikta. (sk)