pal. Kalkutos Motinos Teresės mirties dešimtosios metinės

Pastarosiomis dienomis gana plačiai buvo komentuojamos naujienos apie palaimintosios Kalkutos Motinos Teresės tikėjimo naktį, kurią, pagal naujai pasirodžiusią knygą, paskelbusią daug anksčiau neskelbtų Motinos Teresės laiškų, palaimintoji išgyveno per eilę metų, net dešimtmečių. Veikalo, kurį parengė kun. Brian Kolodiejchuk, palaimintosios kanoninės bylos postulatorius, pasirodymas sutapo su Motinos Teresės mirties dešimtosiomis metinėmis, kurios sukanka trečiadienį, rugsėjo 5 dieną.

Kalkutos Motina Teresė, viena žinomiausių ir labiausiai pamiltų mūsų laikų palaimintųjų, buvo nepaprasta moteris: nepaisant gilių dvasinių abejonių ir tikėjimo krizės naštos ji gebėjo savo asmenyje suderinti maldą, mąstymą ir nuoširdžiausią rūpestį pačiais vargingiausiais žmonėmis. Apie tai liudija daug Kalkutos Motinos Teresės nueitam gyvenimo keliui skirtų veikalų.

Vienas iš Motinos Teresės biografų, trijų knygų apie palaimintąją autorius salezietis, kun. Teresio Bosco, Vatikano Radijo paprašytas susumuoti vienu sakiniu visą Motinos Teresės gyvenimo ir mokymo dvasinį palikimą, kuris būtų aktualus visiems laikams, pacitavo pačią Motiną Teresę. Šioji citata skamba taip:

„Nevykite į Kalkutą! Verčiau ieškokite savo Kalkutos ten, kur gyvenate!“. Anot palaimintosios biografo, būtent šią žinią galima laikyti įžvalgiausiu Kalkutos Motinos Teresės pasisakymu, tinkamu visiems laikams. Mat netoli mūsų visuomet yra vargšų, gyvenančių vargingiau, nei mes patys. O mūsų, krikščionių, pareiga yra surasti šiuos vargdienius ir jais pasirūpinti,- pažymėjo kun. Teresio Bosco.

Jis prisiminė dar vieną gerokai sukrėtusį Motinos Teresės pasisakymą, išsakytą tuomet kai 1979 metais priėmė jai suteiktą Nobelio taikos premiją. Oficialioje kalboje Motina Teresė paprašė visų premijos įteikimo šventės dalyvių atsisakyti surengtos iškilmingos puotos vardan visų, kurie lieka alkani. Ji tąsyk pasakė: „Nešvenčiama namuose, kuriuose miršta tavo brolis. Štai, - sakė kun. Teresio Bosco, - verta prisiminti, jog šiuose namuose, o tai yra pasaulis, mūsų seserys ir broliai miršta badu, ir daryti atitinkamą išvadą.

Kalkutos Motina Teresė, jos tikrasis vardas buvo Agnes Gonxha Bojaxhiu, gimė 1910 metais dabartinės Makedonijos sostinėje, Skopje mieste, albanų šeimoje. Motina Teresė, iš pradžių pati, o vėliau kitų, jai pritariančių vienuolių ir pasauliečių moterų padedama, ėmė globoti Kalkutos gatvėse merdinčius vargšus. Taip prasidėjo didžiulė artimo meilės misija, kuri šiandien siekia visą pasaulį.

Tarnauti Jėzui vargšuose buvo ir yra pagrindinis Dievo meilės misionierių kongregacijos siekis, - pasakė Vatikano Radijui kongregacijos Vidurio Šiaurės Italijos provincijos vyresnioji, sesuo Maria Pia Mariani. Pasak jos, kongregacijos seserys ir toliau vadovaujasi Kalkutos Motinos Teresės žodžiais: „Štai Evangelija: atpažinti Jėzų sutiktame žmoguje, nes tai ką darome pačiam vargingiausiam iš vargšų yra tas pats, jei tai darytume Jėzui“. Būtent šis Motinos Teresės mokymas jos įkurtos seserų kongregacijos vienuoles skatina toliau veržtis į pasaulį, eiti į visus pasaulio kraštus, kur galima rasti tokį skurdą.

Per pastarąjį dešimtmetį po Motinos Teresės mirties kongregacija įsteigė maždaug 150 bendruomenės namų, stengdamasi įsikurti ten, kur žmones lydi patys didžiausi vargai, būtent Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Atidarėme namus Bosnijoje Hercegovinoje ir Afganistane, vedamos vienintelio noro sutikti Jėzų visuose, kurie vargsta, - pažymėjo sesuo Maria Pia Mariani, Dievo meilės misionierių seserų kongregacijos vyresnioji Vidurio Šiaurės Italijoje.

Popiežiui Jonui Pauliui II padarius išimtį, Motinos Teresės beatifikacijos byla buvo pradėta praėjus tik dviem metam nuo jos mirties. Artimo meilės darbų apaštalė buvo paskelbta palaimintąja 2003 metų spalio 19 d.