Prasideda JTO susitikimas dėl dykumų plitimo

Rugsėjo 3 dieną visų Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konvenciją apie kovą su dykumų plitimu pasirašiusių šalių atstovai Madride pradėjo konferenciją, kurioje tikimasi susitarti dėl veiksmų kovoje prieš dykumų plitimą ir to pasekmes.

Minint „dykumų plitimą“ ir kovą su juo nėra turimas mintyje jau seniai egzistuojančių dykumų plitimas ar mažėjimas, tačiau dažnai nelabai derlingų, bet vis dėlto gyvenamų žemių tapimas negyvenamomis ir dykumingomis. Ir taip sausringos žemės pasižymi labai trapia ekosistema. Nekontroliuojama žmogaus ūkinė veikla, miškų iškirtimas, vandens šaltinių išeikvojimas šią ekosistemą nesunkiai suardo. Tada dirvožemis degraduoja ir didžiuliai plotai tampa tikromis dykynėmis.

Tai turi kitas dramatiškas pasekmes: tuose plotuose gyvenantys žmonės nuskursta ar, dar blogiau, kenčia ir miršta nuo bado, masiškai emigruoja į kitus regionus, kuriuose jų niekas nelaukia, o tada jau prasideda kruvini konfliktai.

Jungtinių Tautų Universitetas parengė ataskaitą, kurioje konstatavo, jog valstybės turi reformuoti savo politikas, kuriomis kovoja prieš dykumų plitimą ir jo pasekmes bei suderinti savo veiksmus. Pasak šios ataskaitos, per artimiausią dešimtmetį savo gyvenamąją vietą gali būti priversti palikti iki 50 milijonų žmonių. Tokio masto migracija paliestų visą pasaulį, visus žemynus, ypač turtingesnes šalis, kurios savaime tampa traukos vieta išgyventi siekiantiems žmonėms.

Kita vertus, dykumų plitimas nėra tik mūsų akimis tolimų Afrikos ar Azijos kontinentų problema. Antai, Ispanija 2005 metais išgyveno pačią didžiausią sausrą per pastaruosius 60 metų, o Ispanijos aplinkosaugos ministerija perspėjo, kad net trečdalis šalies žemių rizikuoja tapti dykynėmis. Tai nulėmė įvairios priežastys: nesubalansuotas žemės išnaudojimas, masinis turizmas. Antai, kad golfo laukas turėtų gražią žolytę, jam laistyti yra sunaudojama tiek vandens, kiek užtektų tūkstančiams žmonių.

Tampa vis labiau akivaizdu, kad dykumų plitimas nėra kažin kokios ir toli nuo mūsų esančios pasaulio dalies problema. Tai mūsų visų problema. Antra vertus, šios problemos sprendimas galbūt pareikalaus pakeisti ištisų tautų gyvenimo nuostatas bei įpročius. (rk)