Prie Loreto šventovės šeštadienio vakarą Popiežius susitiko su Italijos jaunimu.
Šeštadienio vakarą, maždaug 19 valandą Lietuvos laiku, prasidėjo popiežiaus Benedikto
XVI susitikimas su Italijos jaunimu. Daugiau kaip trys šimtai tūkstančių jaunų Italijos
katalikų susirinko Montorso lygumoje, prie pat Loreto Dievo Motinos šventovės. Susitikimo
antroji dalis vyks sekmadienį. Visą naktį Montorso lygumoje praleidęs jaunimas, sekmadienio
rytą dalyvaus ten pat aukosimose Mišiose ir po Mišių drauge su Šv. Tėvo kalbės vidudienio
maldą.
Atsakydamas į jaunimo liudijimus ir klausimus, šeštadienio vakaro susitikimo
metu kreipdamasis į trijų šimtų tūkstančių žmonių minią, Benediktas XVI kalbėjo:
Brangūs
jaunuoliai, kurie esate Italijos Bažnyčios viltis. Džiaugiuosi galėdamas su jums susitikti
šioje ypatingoje vietoje, šį ypatingą vakarą. Šis slėnis, kuriame mano mylimas pirmtakas
prieš keletą metų susitiko su Italijos jaunimu, turbūt ir su daugeliu iš šiandien
čia esančių, yra tapęs jūsų „agora“ – jūsų aikšte be sienų ir barjerų, į kurią sueina
ir kurioje prasideda tūkstančiai kelių.
Pagrindinė jaunimui sakytos kalbos
tema buvo Mergelės Marijos mums visiems duotas tobulos meilės pavyzdys. Loreto šventovė,
kaip žinoma, savo viduje saugo iš Nazareto atgabentus Marijos namus, tuos namus, kuriuose
prieš du tūkstančius metų Dievo pasiuntinys pranešė Mergelei, koks svarbus vaidmuo
jai skirtas dieviškajame pasaulio išganymo plane. Marija atsakė: Štai, aš, Viešpaties
tarnaitė. Tebūnie taip, kaip tu, Viešpatie, nori.
Mokykimės iš Marijos kiekvienas
savo gyvenime tarti „taip“ Dievo valiai. Mokykimės ką iš tiesų reiškia dosniai atsiliepti
į Viešpaties kvietimą. Žiūrėdami į Mariją, atraskime meilės grožį, ne „vienkartinio
naudojimo“ meilės, ne praeinančios ir apgaulingos meilės, bet tikros ir gilios. Kiekviena
mergina ir kiekvienas vaikinas, žengdami į savarankišką gyvenimą, širdyje saugo tikros
meilės troškimą, tokios meilės, kuri padarytų prasmingą gyvenimą. Daugeliui šio troškimo
išsipildymas ir meilės išsiskleidimas turėtų būti santuoka ir šeima. Tačiau, tuo pat
metu, puikiai žinome, jog šitai meilės svajonei mūsų laikais kaskart sudėtingiau išsipildyti.
Toli nereikia ieškoti. Aplinks save matome tiek daug nusivylimų. Jų akivaizdoje savaime
kyla klausimai: nejaugi aš esu geresnis už savo pažįstamus ar artimuosius, kurie bandė
ir kuriems nepasisakė? Kodėl aš turčiau ištikimai mylėti, jeigu kiti pasiduoda? Šita
žmogiška baimė gali sustabdyti net ir pačius drąsiausius. Tačiau čia, šį vakarą, šventųjų
namų papėdėje, Marija kiekvienam iš mūsų kartoja tuos pačius žodžius, kuriuos jai
kitados tarė Viešpaties Angelas: Nebijok! Šventoji Dvasia bus su tavimi ir tavęs nepaliks.
Kas pasitiki Dievu, tam nėra neįmanomų dalykų. Tai galioja ir tiems, kam lemta gyventi
santuokinį šeimos gyvenimą. Tai galioja taip pat ir tiems, kam Viešpats siūlo atsisakyti
žemiškų vertybių ir visą gyvenimą skirti jo Karalystei. (jm)