Artėjant rugsėjo 7 – 9 dienomis vyksiančiai Popiežiaus apaštališkajai kelionei į Vieną
ir Mariazell šventovę, Austrijos dieceziniai laikraščiai šiomis dienomis paskelbė
Benedikto XVI laišką, kuriuo jis kreipiasi į šalies katalikų bendruomenę.
Brangiosios
ir brangieji Austrijos diecezinių laikraščių skaitytojos ir skaitytojai! Artėja
mano kelionė į Austriją. Jūsų puikiai žinote, kad aš myliu jūsų šalį
ir ji man pažįstama nuo pat vaikystės laikų, kai ketvirtame dešimtmetyje kartu su
motina sekmadieniais tiltu pereidavome į kitą Salzacho upės pusę, aplankydavome Ostermiethingą,
Sank Redegundą ir kitas vietoves Salzacho upės Austrijos krante.
Myliu
jūsų tėvynės nuostabius kraštovaizdžius, didingą Austrijos kultūrą ir mielus jūsų
šalies žmones. Čia, Romoje, savo privačioje koplyčioje turiu Mariazell Dievo Motinos
atvaizdo kopiją, kurią Jonas Paulius II parsivežė iš tos šventovės. Austrijos vyskupai
man taip pat padovanojo puikia medinę šv. Juozapo skulptūrą. Jo glėbyje ramus ir susikaupęs
miega Kūdikis Jėzus. Kai kalbu Brevijorių ar meldžiuosi koplyčioje į mane meilingai
žiūri Mariazell Dievo Motina ir taip pat jaučiu rūpestį, kurį skleidžia Kūdikį Jėzų
glėbin paėmęs šv. Juozapas. Drauge su šventųjų globa, jaučiu
ir visos Austrijos artumą. Ši, Europos širdyje esanti šalis išpuoselėjo
tokias nuostabias mūsų tikėjimo formas, kad jos jaudina net ir tikėjimui nepritariančius
žmones. Net ir tikėjimą praradusieji žavisi jo išugdytu grožiu.
Kai
atvyksiu į Austriją, susitiksiu su didinga kultūra, kupina savo istorijoje
išugdytų vertybių. Tačiau visų pirma susitiksiu su dabartimi:
su kaskart sparčiau bėgančio laiko prieštaravimais ir klausimais; su sunkumais, kurių
neišvengia dabartinėje kultūrų ir tradicijų įvairovėje gyvenantys krikščionys. Tačiau
kai sutiksiu piligrimus Mariazell šventovėje, kai pasimatysiu su tikinčiaisiais Vienoje,
kai pasinersiu į įvairiaspalvę, visose visuomenės srityse tarnaujančių savanorių minią,
kai Heilgenkreuz vienuolyne bendrausiu su kunigystės kelią pasirinkusiu jaunimu –
žinosiu, kad matau gyvą Austrijos Bažnyčią, savo kasdienio gyvenimo varguose išgyvenančią
tikėjimo džiaugsmą, suvokiančią kaip gera pažinti Dievą, matyti jo veidą mums atskleistą
Jėzuje Kristuje.
Austrijoje, kaip visame plačiame
pasaulyje, su kuriuo beveik kasdien susiduriu vyskupų vizitų dėka, tikėjimas nėra
tik didinga praeitis. Tikėjimas yra gyvas ir jis atkelia vartus į ateitį. Brazilijoje
lankydamasis „Facenda da Esperenca“ (Vilties bendruomenėje) susitikau su jaunimu,
kuris buvo patekęs į narkotikų pinkles ir dėl to praradęs gyvenimo džiaugsmą ir tikėjimą
ateitimi. Jie man sakė, kad tikėjimo atradimas, grąžino gyvenimo džiaugsmą ir ateitį.
Jei tikėjimas turi gilias šaknis, jis veda į ateitį ir į gyvenimą. Drauge melskimės,
kad mano vizitas Austrijoje padėtų mums visiems džiaugtis Dievu ir, tuo pačiu, kurti
vilties kupiną ateitį. Visiems nuoširdžiai
tariu: Grüβ Gott!