Prieš vidudienio maldą sakytoje kalboje Popiežius komentavo dvidešimt pirmojo eilinio
sekmadienio Evangelijos skaitinyje girdėtą Kristaus raginimą „stengtis įeiti pro ankštus
vartus“.
Ką reiškia „ankšti vartai“? Kodėl daugeliui nesiseka pro juos eiti?
Gal tai tik nedaugeliui išrinktųjų rezervuotas įėjimas? Ir šiandien girdime kartojant
tokius samprotavimus. Ir šiandien neišvengiame pagundos į religinę praktiką žiūrėti
kaip į privilegijų ir saugumo garantiją. Iš tiesų gi, Jėzus norėjo pasakyti visai
ką kita – visi gali įeiti į gyvenimą, tačiau vartai yra ankšti. Nėra privilegijuotųjų.
Visi turi eiti pro ankštus vartus; turi pasilenkti, nusižeminti, marinti savo egoizmą.
Kelių
pastarųjų sekmadienių Evangelijose girdėjome raginimus neišleisti iš akiračio mūsų
laukiančios ateities; taip gyventi, kad mūsų gyvenimas būtų piligrimystė į ateityje
mūsų laukiantį tikslą. Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu laimėtas išganymas yra skirtas
visiems. Jis yra vienintelis Išganytojas ir jis mus visus kviečia į nemaraus gyvenimo
puotą. Tačiau drauge jis mums kelia vieną ir visiems vienodą sąlygą: turime sekti
jo pėdomis, turime, kaip ir jis, nešti kiekvienas savo kryžių, gyventi aukodamiesi
broliams. Tokia vienintelė ir visuotinė sąlyga keliamas visiems, trokštantiems pasiekti
Dangų. Jėzus mums primena, kad paskutiniojo teismo dieną, bus svarbios ne tariamos
privilegijos, bet mūsų darbai. Piktadariams dangaus vartai bus užtrenkti, o priimti
bus tie, kurie darė gera, kurie aukodamiesi siekė teisingumo. Nepakaks dėtis Kristaus
„draugais“ ir girtis netikrais nuopelnais: „Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje,
tu mokei mūsų gatvėse...“. Tikrąją draugystę su Jėzumi turi paliudyti mūsų gyvenimo
būdas – širdies gerumas, nuolankumas, švelnumas, gailestingumas, teisingumo ir tiesos
meilė, nuoširdus taikos ir susitaikinimo siekimas. Tai tarsi tikrųjų Jėzaus bičiulių
„asmens tapatybės dokumentas“, tai tarsi „pasas“, kurio dėka bus mums leista patekti
į amžinąjį gyvenimą.
Jei norime įeiti pro ankštus vartus, turime stengtis būti
maži, turėti tokią nuolankią širdį kaip Jėzaus ir kaip Marijos, jo ir mūsų Motinos.
Jinai pirma mūsų ėjo savo Sūnaus Kryžiaus keliu ir pirmoji buvo priimta į Dangų. Krikščionys
ją vadina „Ianua Caeli“ – „Dangaus Vartais“. Prašykime, kad jinai mus, einančius gyvenimo
klystkeliais, vestų į Dangaus vartus.
Po vidudienio Viešpaties Angelo maldos,
popiežius Benediktas XVI dar tarė keletą sveikinimo žodžių susitikime dalyvavusiems
maldininkams. Kalbėdamas angliškai, Šv. Tėvas pasveikino grupę Anglijos katalikų ir
anglikonų, dviračiais atvažiavusių iš Londono. Popiežius taip pat pasveikino vidudienio
maldos susitikime dalyvavusią Kazachstano religinių lyderių – katalikų, ortodoksų,
liuteronų ir musulmonų grupę. Pastarieji dalyvavo šiomis dienomis vykusiuose tarpreliginiuose
susitikimuose Asy˛iuje ir Paduvoje. (jm)