Šiomis dienomis katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Augustiną ir jo
motiną šv. Moniką. Šv. Monikos liturginis minėjimas švenčiamas šį pirmadienį, rugpjūčio
27-ąją, o šv. Augustiną liturginis kalendorius mini antradienį, rugpjūčio 28-ąją.
Šv.
Augustinas, Hipono vyskupas, vienas svarbiausių Vakarų Bažnyčios Tėvų, gyveno pirmaisiais
krikščionybės amžiais: gimė 354 metais, mirė 430-aisiais. Jo tėvas buvo pagonis, o
motina - krikščionė. Cicerono raštai sužadino jo domėjimąsi filosofija. Nors motinos
buvo auklėjamas krikščioniškai, tačiau jos įtakai iš pradžių nepasidavė. Tik po ilgų
intelektinių klajonių, susižavėjimų ir nusivylimų to meto filosofijos srovėmis, Italijoje
Augustinas susipažino su Milano vyskupu šv. Ambraziejumi. Būtent jo įtakoje Augustinas
387 metais priėmė krikštą. Tapęs kunigu, grįžo apaštalauti į gimtąją Šiaurės Afriką,
395 metais buvo konsekruotas Hipono vyskupu. Savo gausiais raštais polemizavo su tuomet
madingais pagonių autoriais, karštai gynė Bažnyčios idėjas ir kovojo prieš erezijas.
Augustino gyvenime būta audringų periodų, jis buvo prieštaringo, veržlaus būdo, linkęs
ūmai keisti pažiūras. Kažkas yra pasakęs, jog nė vienam iš didžiųjų mąstytojų nebuvo
būdingas toks atotrūkis tarp dvasios aukštumų ir nuopuolių kaip Augustinui.
Kaip
sakyta, šv. Augustino šventės išvakarėse, Bažnyčia liturgijoje minini jo motiną šventąją
Moniką ir iškelia ją kaip krikščionės motinos pavyzdį. Apie Monikos gyvenimą nedaug
žinome. Žinome tik tiek, kad jinai labai sielojosi dėl savo sūnaus Augustino neramių
blaškymųsi ir ieškojimų, kad meldėsi už klystkeliais pasukusį savo sūnų. Jos malda
buvo išklausyta ir sūnus Augustinas tapo vienu didžiausių Bažnyčios šventųjų. Kartu
su sūnumi jinai keliavo po Italiją. Galbūt kartu su juo klausydavosi ir Milano vyskupo
Ambraziejaus pamokslų, taip labai paveikusių Augustiną. Tikriausiai dalyvavo ir jo
krikštynose. Kai jau krikščioniu tapęs Augustinas nusprendė grįžti į Afriką, jiedu
abu su motina, laukdami laivo į Afriką, gyveno Ostijos uoste, netoli Romos. Būtent
šiame tuometinės Romos uostamiestyje Monika mirė. Iš pradžių jos palaikai buvo palaidoti
Ostijos bažnyčioje. Vėliau buvo perkelti į Romos mieste esančią jos sūnui šv. Augustinui
dedikuotą bažnyčią.
Monikai nebuvo lemta su sūnumi grįžti į Afriką. Tačiau,
pagal Dievo planus, turbūt ir nebuvo reikalo grįžti. Dievas išklausė jos maldų. Sūnus
surado tikrą kelią. Motina galėjo ramiai pasitraukti. (jm)