Vatikanas Japonijos akimis

Kagefumi Ueno, nepaprastasis ir įgaliotasis Japonijos ambasadorius prie Šventojo Sosto, katalikiškai naujienų agentūrai „Zenit“ atsakė į kelis klausimus apie tarpvalstybinius santykius bei pateikė Tekančios saulės šalies požiūrį į katalikų Bažnyčią bei jos veiklą. Katalikų Japonijoje yra vos tik puse procento visų šalies gyventojų.

Ambasadorių Kagefumi Ueno, pradėjusį savo misiją Vatikane praėjusių metų lapkritį, labiausia sužavėjo keturi Bažnyčios aspektai. Visų pirma tai, kad Bažnyčios moralinės vertybės arba jos moralinis autoritetas yra gerbiami ne tik katalikų, bet taip pat ir daugelio nekrikščioniškų šalių vadovų. Ambasadorius pateikė konkretų pavyzdį iš susitikimo su Popiežiumi, jam įteikiant ambasadoriaus kredencialus. Ambasadorius prisiminė, kad susitikimo metu popiežius Benediktas XVI išreikštas troškimą, jog Korėjos pusiasalyje nebūtų branduolinio ginklo, o jau kitą dieną tai buvo pateikta viso pasaulio žiniasklaidos. Lygiai taip pat pasaulis atidžiai seka ką Popiežius kalba apie Iraką, Palestiną ar kurią nors kitą šalį. Popiežius yra lyg tarptautinės situacijos „sargas“, o tarptautinė bendruomenė tikisi iš jo pasisakymų dėl taikos ir teisingumo. Pasak Japonijos ambasadoriaus, kai Junginių Amerikos Valstijų ar Rusijos prezidentai kalba kažkuriuo tarptautinių klausimu, jų pasisakymai yra priimami kaip iš nacionalinių interesų pozicijų. Bet tai netaikoma kai kalba Popiežius, nes Šventasis Sostas yra nepriklausomas nuo pasaulietinių interesų.

Antra, Japonijos ambasadorius Šventąjį Sostą prilygino Jungtinių tautų organizacijai, o popiežių – religiniu pagrindu įkurtos organizacijos generaliniam sekretoriui.

Galiausiai, Bažnyčia – tai tarptautinis tinklas, aprėpiantis visus kontinentus ir turintis centrą Vatikane. Be to, Šventasis Sostas turi didelę komunikacijos jėgą skelbiant savo žinią visam pasauliui per Vatikano radiją, dienraštį „L’Osservatore Romano” ar kitas žiniasklaidos priemones. Ir visa tai yra nepakartojama ir įspūdingą! O man, atvykusiam iš senos imperinės šalies, yra labai įdomu pažinti, kodėl ir kaip Šventojo Sosto institucija gyvuoja tiek amžių, - teigė Japonijos ambasadorius „Zenit“ naujienų agentūrai.

Paklaustas apie Šventojo Sosto ir Japonijos bendradarbiavimo sritis, ambasadorius teigė, kad be taikos ir teisingumo, globalinis atšilimas bei Afrika yra lygiai taip pat svarbiausios bendradarbiavimo sritys. Toliau ambasadorius pasakojo, jog jo šalis yra antra po Amerikos pagal teikiamą pagalbą Afrikai, nors kiek ankščiau beveik visa teikiama pagalba buvo nukreipta į Azijos regioną.

Japonija labai noriai išklauso Šventojo Sosto požiūrį ir tarpusavio dialogas turi būtį stiprinamas. O praktiniame lygmenyje ambasadorius mato reikalą koordinuoti veiklą tarp Japonijos pagalbą teikiančių agentūrų ir katalikiškų organizacijų, dirbančių Afrikoje, tokių kaip Caritas Internationalis, Šv. Egidijaus bendruomenė bei kitų.

Tuo tarpu paklaustas apie tarp religinį dialogą, ambasadorius Ueno mano, jog kai pastaruoju metu katalikų Bažnyčia kalba apie tai, tai susidaro vaizdas, kad kalbėtų tik apie dialogą su islamu. Dialogas su islamu katalikams turi ypatinga reikšmę, tačiau, pabrėžė Japonijos ambasadorius, reiktų kreikti vienodą dėmesį taip pat ir į dialogą su budizmu, šintoizmu bei kitomis religijomis.

Atsakydamas į paskutinį klausimą apie katalikybės indelį į Japonijos visuomenę, ambasadorius Kagefumi Ueno išskyrė du dalykus. Visų pirma tai, kad Japonijoje katalikų Bažnyčia yra įkūrusi nemažai universitetų, mokyklų bei kitokių institucijų, kurias baigę japonai neretai užima svarbius postus įvairiuose socialiniuose segmentuose. Kaip pavyzdį pateikė faktą, jog nemažai Japonijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų yra baigę būtent katalikiškas švietimo įstaigas.

Tačiau ambasadorius pastebėjo tai, kad tik nedaugelis baigusių katalikiškas mokyklas priima krikšto sakramentą. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelis japonų, kaip ir senieji keltai, augaluose, gyvūnuose, šaltiniuose, kriokliuose, uolose ir visur kitur jaučia ar randa „dvasias“. Ši japonų kosmologija, būdinga politeistiniam mentalitetui, prieštarauja krikščionybės monoteistine vizijai. Kita priežastis, kodėl krikščionys yra religinė mažuma Japonijoje, yra ta, kad krikščionys yra linkę kalbėti apie absoliučias vertybes, o japonai – apie reliatyvias.

Iš vienos pusės, pasak Japonijos ambasadoriaus, egzistuoja esminiai filosofiniai skirtumai tarp dviejų pasaulėžiūrų. Antra vertus, dauguma japonų priima 70-80 % katalikų mokymo. Pavyzdžiui, japonams yra priimtini beveik visi dešimt Dievo Įsakymų. Galiausiai, Kagefumi Ueno, Japonijos ambasadorius prie Šventojo Sosto, teigiamai įvertino krikščionybės įtaką savo šalies visuomenei. (kl)