Kazachstane susitiko Vidurinės Azijos katalikų jaunimas

Popiežiškosios pasauliečių tarybos primininkas arkivyskupas Stanislaw Rylko dalyvavo per Žolinę Kazachstane vykusiame Vidurinės Azijos šalių katalikų jaunimo susitikime. Keturias dienas turkusiame susitikime dalyvavo daugiau kaip penki šimtai katalikų jaunimo atstovų iš Kazachstano, Uzbekistano, Turkmėnistano, Tadžikistano ir Kirgistano. Jaunimas drauge meldėsi, diskutavo apie savo misionierišką pašaukimą savosiose šalyse, kurių gyventojų dauguma išpažįsta islamą.

Grįžęs iš Kazachstano, Vatikano radijui duotame interviu, arkivyskupas Rylko pirmiausia atkreipė dėmesį į nepaprastą Vidurinės Azijos katalikų jaunimo veržlumą ir drąsą. Negalime užmiršti, kad dar prieš keliolika metų Vidurinėje Azijoje viešpatavo komunistų valdžia, kad nebuvo nė kalbų apie normalią katechezę, apie religinį švietimą ir auklėjimą. Tikėjimo perdavimas priklausė vien nuo močiučių, kurios pasirūpindavo, kad vaikai būtų pakrikštyti ir būtų supažindinti su minimaliais katekizmo pagrindais. O štai šiandien, po keliolikos metų, turime nemažai puikaus, susipratusio ir uolaus katalikiško jaunimo. Žinoma,- kalbėjo arkivyskupas Rylko,- taip pat ir dabartinė aplinka yra gana palanki katalikiškam veikimui. Nors katalikai Vidurinėje Azijoje sudaro tik nedideles bendruomenes, tačiau maždaug visur jie suranda bendrą kalbą ir su islamą išpažįstančia gyventojų dauguma, ir su valdžia. Tarkim Kazachstanas, kur pastarasis susitikimas vyko, yra sudaręs su Šv. Sosto sutartis, kurios nustato katalikiškų bendruomenių juridinę padėtinį ir valstybės bendradarbiavimo su Bažnyčia taisykles.

Kazachstanas yra vienintelė Vidurinės Azijos šalis turinti savarankiškai veikiančias vyskupijas ir vyskupų konferenciją. Kitose - dėl labai mažo katalikų skaičiaus, bažnytinės bendruomenės priklauso Šventajam Sostui pavaldžioms apaštališkosiomis administracijoms arba misijoms „Sui iuris„. Kazachstano bažnytinę provinciją sudaro Astanos arkivyskupija, Karagandos ir Almatos sufraganinės vyskupijos ir Atyrau apaštališkoji administracija.

Krikščionybę išpažįsta šiek tiek daugiau kaip 10 procentų iš beveik 16 milijonų Kazachstano gyventojų. Didžiausia krikščioniška bendrija, vienijanti apie 8 procentus šalies gyventojų, yra ortodoksai, pavaldūs Maskvos patriarchatui. Kelioms protestantiškoms bendrijoms priklauso apie du procentus gyventojų, o katalikų tėra tik 1,2 procento, kas sudaro maždaug 180 tūkstančių žmonių. Nepaisant to, kad krikščionys Kazachstane yra mažuma, vis dėlto krikščionybės istorija siekia antikos laikus. Pasak tradicijos, pirmieji krikščionys į dabartinio Kazachstano teritoriją atsikėlė iš Persijos. Vėliau islamo plitimas iš pietų ir mongolų migracija iš šiaurės rytų sustabdė krikščionybės augimą. Dabartiniai Kazachstano krikščionys yra arba imigrantų iš Rusijos, arba tremtinių vaikaičiai. Vokiečių, lenkų, ukrainiečių, lietuvių, baltarusių kilmės Kazachstano gyventojų tėvai arba protėviai į Kazachstaną atkeliavo ne savo valia, bet buvo arba dar carinės Rusijos laikais, arba dauguma sovietų valdymo metais ištremti iš savo gimtųjų kraštų. (jm)