Sekmadienio vidudienio malda

Šventasis Tėvas sekmadienio vidudienio maldos proga pasakytoje kalboje komentavo evangelijos žodžius, kurie buvo skaitomi dvidešimtojo eilinio metų sekmadienio Mišiose. Trumpas Jėzaus pasisakymas mokiniams pakeliui į Jeruzalę, kur jo laukia Kryžiaus mirtis, kas kart patraukia dėmesį, bet ir reikalauja nuodugnaus paaiškinimo. Jėzus sako: „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės“. Jėzus dar priduria: „Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“ (Lk 12, 51-53). Visi, kas yra bent šiek tiek susipažinę su Kristaus Evangelija žino, kad ji yra tikra taikos žinia. Anot apaštalo Pauliau, pats Jėzus „yra mūsų sutaikinimas“ (Ef 2, 14), miręs ir priskėlęs, kad sunaikintų priešybės pertvarą ir paskelbtų Dievo karalystę, kuri yra meilė, džiaugsmas ir taika. Tad kaip paaiškinti šiuos Jo žodžius? Apie ką kalba Viešpats, kuris anot šv. Luko sako, jog atėjo atnešti nesantarvės, o anot šv. Mato – kalavijo?

Šis Kristaus išsireiškimas reiškia, kad taika, kurią jis atėjo atnešti nėra tikrai karo nebuvimo sinonimas. Kaip tik atvirkščiai, Jėzaus taika yra vaisius nuolatinės kovos su blogiu. Sankirtis, kurį Jėzus ryžtasi užtarti, nėra nukreiptas prieš žmones arba žmogišką galią, o prieš Dievo ir žmonijos priešą šėtoną. Visi, kas siekia atsispirti šiam priešui bei išlikti ištikimais Dievui ir gėriui, neišvengiamai turi susidurti su nesusipratimais, o kartais net ir tikrais persekiojimais. Todėl visi, kurie žada sekti Jėzumi ir bekompromisiškai įsipareigoti tiesai, turi žinoti, jog šiame kelyje susidurs su priešiškumais ir nors to nenori, taps žmonių priešybės ženklais, net savo pačių šeimose. Gerbti tėvus yra šventas įsakymas, bet negali būti statomas aukščiau už Dievo ir Kristaus meilę. Šitaip sekdami Kristaus pėdomis krikščionys, anot šv. Pranciškaus, tampa „jo taikos įrankiais“. Ne nenuoseklios ir išorinės, o tikros taikos, kuri yra kuriama drąsiai ir atkakliai, kasdieniu įsipareigojimu nugalėti piktą gerumu (Rom 12, 21).

Švč. Mergelė Marija, Taikos Karalienė, išgyveno širdyje ir dalijosi su savo Sūnumi Jėzumi jo kovą su Blogiu ir ja dalysis iki laikų pabaigos. Jos motiniško užtarimo šaukiamės, idant padėtų visuomet būti Kristaus taikos liudytojais ir niekuomet nedaryti kompromisų su blogiu, - kalbėjo popiežius.

Savo kalbos santrauką popiežius, kai įprasta, pakartojo skirtingomis kalbomis – prancūzų, anglų, ispanų, lenkų ir kitomis. Sveikindamas į Kastelgandolfą atvykusius vokiškai kalbančius piligrimus, Šv. Tėvas, sutraukdamas savo kalbos mintį pažymėjo: aukščiau minėta sekmadienio Mišių evangelijos ištrauka labai aiškiais žodžiais primena, kad Kristus ieško ne aptingusių komformistų, o drąsių tikėjimo liudytojų, kuriuose degtų jo tikėjimo ugnis. Jis pats yra tikėjimo pagrindinė priežastis ir tikslas. Kai mes į jį pažvelgiame ir atsiveriame jo gailestingumui, tuomet galime įveikti nuodėmės pagundą ir be paliovos žengti gėrio keliu.

Lenkiškajame sveikinime Benediktas XVI priminė, jog šiomis dienomis sukako domininkonų pradininko Vidurio ir Rytų Europoje šv. Jackaus mirties 750 metinės. Iš Lenkijos kilęs šventasis į pamokslininkų ordiną buvo priimtas dar paties ordino steigėjo Dominyko. Iki Kijevo nukeliavęs misionierius dar prieš Mindaugo karalystės laikus lankėsi Prūsijoje (1236-38) ir Lietuvoje (1231). Jackus, arba Hiacintas, mirė Krokuvoje 1257 metų rugpjūčio 15 dieną. Jo žemiškieji palaikai ilsisi Paryžiuje.

Sukalbėjęs vidudienio maldą Benediktas XVI dar kartą kreipėsi į tikinčiuosius visų pirma primindamas stiprų žemės drebėjimą patyrusio Peru gyventojų kančias bei mūsų pareigą už juos melstis bei jiems padėti.

Skaitlingiems žuvusiems prašau Viešpaties suteikti savo ramybę, sužeistiesiems - greitą pagijimą, o visiems nukentėjusiems užtikrinu Bažnyčios artumą, jos dvasinį ir medžiaginį solidarumą, - kalbėjo sekmadienio vidudienį popiežius. Šv. Tėvas taip pat pranešė vidudienio maldos dalyviams, jog po kelių dienų Peru lankysis jo Valstybės sekretorius, kardinolas Tarcisio Bertone. Kardinolo Bertone kelionė į Perų jau buvo numatyta prieš kurį laiką. Kardinolas Bertone asmeniškai perduos Peru Bažnyčiai popiežiaus linkėjimus ir nuveš konkrečią Šv. Sosto paramą.

Kaip tik šia savaitę, t.y. kitą šeštadienį, Chimbote mieste prasidės IX-sis Peru Eucharistinis kongresas. Kongreso tema „ Jėzus pasidavė vardan mūsų, kad jame turėtume gyvybę“. Eucharistinio kongreso metu įvyks dar keli svarbūs renginiai. Bus pašventinta naujoji Chimbote vyskupijos katedrą, dedikuotą Švč. Mergelei Marijai, Karmelio Kalno karalienei ir Apaštalui šv. Petrui ir bus pradėta Peru Bažnyčios teritorijoje Lotynų Amerikos evangelizavimo misija, kurią gegužės mėnesį Brazilijos Aparesidoje paskelbė į V-ją Generalinę konferenciją susirinkę Lotynų Amerikos vyskupai. (sk)