Visoje Lietuvoje, o ypač dešimtyse į Dangų Paimtajai Mergelei Marijai dedikuotų Bažnyčių,
trečiadienį iškilmingai švęsta Žolinės iškilmė. Mergelė Marijos Ėmimo į Dangų atlaidai
vyko nuo Joniškio iki Punsko lietuviškos parapijos, esančios jau už sienos su Lenkija.
Ypatinga Žolinės šventė visą savaitę vyko Pivašiūnų Mergelės Marijos šventovėje. Žolinės
aštuondienis Pivašiūnuose pasibaigs šį šeštadienį.
Mergelės Marijos Ėmimo į
Dangų iškilmė buvo švenčiama visame plačiame katalikų pasaulyje. Romoje, besirengiant
Žolinės iškilmei, jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios buvo švenčiama vadinamoji Mažoji
Marijos Gavėnia. Tai iš Rytų Bažnyčių atėjęs paprotys vakaro malda ištisas dvi savaites
ruoštis Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei. Marija buvo artimiausia savo Sūnaus bendradarbė
ir sekėja. Ji iš arčiausiai matė jo kančią ir labiausiai džiaugėsi jo prisikėlimu.
O Mergelės Marijos paėmimas su siela ir kūnu į Dangų joje tobulai ir iki galo įvykdė
visiems žmonėms skirtą kūno iš numirusių prisikėlimo slėpinį. Tad Marijos Ėmimo į
Dangų – tai tarsi Marijos Velykos. Ir kaip Kristaus Prisikėlimo iškilmei – Velykoms,
Bažnyčia rengiasi Gavėnios liturginiu laikotarpiu, taip Rytų krikščionių tradicijoje
ir mažosioms Marijos Velykoms, jos Ėmimo į Dangų iškilmei, regimasi mažąja Marijos
Gavėnia. Kiekvieną vakarą, nuo rugpjūčio 1-osios iki 13-osios, Rytų apeigų katalikų
bendruomenei priklausančioje Romos Santa Maria in Via Lata bažnyčioje vyko Žolinės
iškilmei rengiančios pamaldos. Galiausiai, iškilmės išvakarių iškilminga liturgija
buvo surengta Popiežiškojoje Didžiojoje Dievo Motinos bazilikoje – Santa Maria Maggiore,
kuri, beje, yra pati seniausia Marijai dedikuota bažnyčia visame pasaulyje. Žolinės
iškilmės proga Romoje taip pat vyko tradicinis piligrimų žygis pėsčiomis į netoli
miesto esančią Dieviškosios Meilės Motinos šventovę. Piligrimų minia iš Romos miesto
centro pajudėjo vidurnaktį iš rugpjūčio 14-osios į 15-ąją. Ryte pasiekę už miesto
esančią šventovę, joje dalyvavo Ėmimo į Dangų iškilmės Mišiose.
Labai iškilmingai
šiemetinės Žolinės iškilmė buvo švenčiama ir Paryžiuje. Viena procesija ėjo miesto
gatvėmis, kita – plaukė Senos upe. Iš Quai Saint-Bernard prieplaukos iškilmės išvakarėse
išplaukė aštuoni laivai su keturiais su puse tūkstančio maldininkų ir su sidabrine
Mergelės Marijos statula, kurią Paryžiaus miestui padovanojo paskutinis Prancūzijos
karalius Karolis X, valdęs per trumpą monarchijos restauravimo laikotarpį devynioliktojo
amžiaus pirmoje pusėje. Maldininkai atplaukė iki miesto salos ir atnešė statulą į
Švenčiausiajai Mergelei Marijai dedikuotą Paryžiaus katedrą. Kita procesija, miesto
gatvėmis, ėjo trečiadienį po pietų. Pajudėjusi nuo Šv. Petro bažnyčios Montmartre
atėjo iki katedros, kuri iškilmingas Mišias į Dangų Paimtosios garbei aukojo Paryžiaus
arkivyskupo augziliaras vyskupas Michel Pollien.
Taip pat ir Lurde Žolinės
iškilmės išvakarėse ir pačią iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją, buvo gerokai daugiau
maldininkų nei kitomis dienomis. Trečiadienio rytą aukotose Mergelės Marijos Ėmimo
į Dangų Mišiose, kurioms vadovavo Tulūzos arkivyskupas Robert Le Gall, dalyvavo 35
tūkstančiai maldininkų. Koncelebravo dar kiti devyni vyskupai ir apie du šimtus kunigų.
Buvo meldžiamais visų pirma už taiką Irake ir už kenčiančius Irako krikščionis.
Ispanijoje
Žolinės iškilmė ypatingai pažymėta 840 Į Dangų Paimtai Mergelei Marijai dedikuotų
bažnyčių. Tradicinės Žolinės iškilmių iškilmės ypatingai spalvingomis liaudies pamaldumo
apeigomis švenčiamos Baskų krašte.
Tūkstančiai piligrimų atkeliavo į Žolinės
iškilmės Mišias aukotas Lenkijos Marijos šventovėse.
Mergelės Marijos Ėmimo
į Dangų iškilmės Mišiose gausūs maldininkai dalyvavo taip pat pagrindinėse Lotynų
Amerikos šventovėse – Meksikos Gvadalupėje, Brazilijos Aparesidoje, Argentinos Lujan
Marijos šventovėje, Bolivijos Copacabanoje, Paragvajaus Caacupe, Venesuelos Coromoto,
taip pat ir komunistų valdomos Kubos – Virgen de la Caridad del Cobre šventovėje.
Žolinės
iškilmės proga gausūs maldininkai pėsčiomis keliauja taip pat į Dramblio Kaulo Kranto
Yamoussoukro Dievo Motinos šventovę. Piligrimystės į šią šventovę yra palyginti naujas
reiškinys, vietinėje liaudies pamaldumo tradicijoje atsiradęs tik prieš keliolika
metų. Prieš keliolika metų ir pastatyta Yamoussoukro Dievo Motinos bazilika. Ši, visoje
Afrikoje pati didžiausia bažnyčia ir viena didžiausių bažnyčių visame pasaulyje, savo
dydžiu nedaug atsiliekanti nuo Romos Šv. Petro bazilikos ir daugeliu moderniai stilizuotų
bruožų Šv. Petro baziliką primenanti, buvo baigta statyti 1990 metais ir konsekruota
popiežiaus Jono Pauliaus II, kai jis lankėsi Dramblio Kaulo krante. Minios žmonių
susirinko ir į Ruandos Kobeho Septynių Skausmų Mergelės šventovę, pastatytą irgi palyginti
neseniai – 1981 metais po Bažnyčios autoritetu dar nepatvirtinto Dievo Motinos apsireiškimo.
Vietos katalikai neabejoja apsireiškimo tikrumu. Toje vietoje kelioms merginoms pasirodžiusi
Marija prašė melstis už taiką ir pasaulio išganymą.
Mergelės Marijos Ėmimo
į Dangų iškilmė gausius maldininkus sutraukė į pagrindines Azijos Marijos šventoves
– į Indijos Vailankanni miesto Marijos – Ligonių Sveikatos šventovę, vadinamą Azijos
Lurdu. Pastarąją šventovę, pastatytą devynioliktajame amžiuje įvykusio Marijos apsireiškimo
vietoje, kasmet aplanko po pusantro milijono maldininkų, atkeliaujančių melsti, kaip
Lurde, sveikatos. Daug žmonių susirinko į Penafrancia Marijos šventovę, esančią Filipinų
Naga mieste. Pasak tradicijos, penkioliktame amžiuje Marija Prancūzijoje apsireiškė
vienam pranciškonų vienuoliui ir paprašė, kad jis keliautų misionieriauti į Filipinus,
į tą vietą, kur dabar yra šventovė. (jm)