Žolinės iškilmė pasaulyje

Visoje Lietuvoje, o ypač dešimtyse į Dangų Paimtajai Mergelei Marijai dedikuotų Bažnyčių, trečiadienį iškilmingai švęsta Žolinės iškilmė. Mergelė Marijos Ėmimo į Dangų atlaidai vyko nuo Joniškio iki Punsko lietuviškos parapijos, esančios jau už sienos su Lenkija. Ypatinga Žolinės šventė visą savaitę vyko Pivašiūnų Mergelės Marijos šventovėje. Žolinės aštuondienis Pivašiūnuose pasibaigs šį šeštadienį.

Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė buvo švenčiama visame plačiame katalikų pasaulyje. Romoje, besirengiant Žolinės iškilmei, jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios buvo švenčiama vadinamoji Mažoji Marijos Gavėnia. Tai iš Rytų Bažnyčių atėjęs paprotys vakaro malda ištisas dvi savaites ruoštis Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei. Marija buvo artimiausia savo Sūnaus bendradarbė ir sekėja. Ji iš arčiausiai matė jo kančią ir labiausiai džiaugėsi jo prisikėlimu. O Mergelės Marijos paėmimas su siela ir kūnu į Dangų joje tobulai ir iki galo įvykdė visiems žmonėms skirtą kūno iš numirusių prisikėlimo slėpinį. Tad Marijos Ėmimo į Dangų – tai tarsi Marijos Velykos. Ir kaip Kristaus Prisikėlimo iškilmei – Velykoms, Bažnyčia rengiasi Gavėnios liturginiu laikotarpiu, taip Rytų krikščionių tradicijoje ir mažosioms Marijos Velykoms, jos Ėmimo į Dangų iškilmei, regimasi mažąja Marijos Gavėnia. Kiekvieną vakarą, nuo rugpjūčio 1-osios iki 13-osios, Rytų apeigų katalikų bendruomenei priklausančioje Romos Santa Maria in Via Lata bažnyčioje vyko Žolinės iškilmei rengiančios pamaldos. Galiausiai, iškilmės išvakarių iškilminga liturgija buvo surengta Popiežiškojoje Didžiojoje Dievo Motinos bazilikoje – Santa Maria Maggiore, kuri, beje, yra pati seniausia Marijai dedikuota bažnyčia visame pasaulyje. Žolinės iškilmės proga Romoje taip pat vyko tradicinis piligrimų žygis pėsčiomis į netoli miesto esančią Dieviškosios Meilės Motinos šventovę. Piligrimų minia iš Romos miesto centro pajudėjo vidurnaktį iš rugpjūčio 14-osios į 15-ąją. Ryte pasiekę už miesto esančią šventovę, joje dalyvavo Ėmimo į Dangų iškilmės Mišiose.

Labai iškilmingai šiemetinės Žolinės iškilmė buvo švenčiama ir Paryžiuje. Viena procesija ėjo miesto gatvėmis, kita – plaukė Senos upe. Iš Quai Saint-Bernard prieplaukos iškilmės išvakarėse išplaukė aštuoni laivai su keturiais su puse tūkstančio maldininkų ir su sidabrine Mergelės Marijos statula, kurią Paryžiaus miestui padovanojo paskutinis Prancūzijos karalius Karolis X, valdęs per trumpą monarchijos restauravimo laikotarpį devynioliktojo amžiaus pirmoje pusėje. Maldininkai atplaukė iki miesto salos ir atnešė statulą į Švenčiausiajai Mergelei Marijai dedikuotą Paryžiaus katedrą. Kita procesija, miesto gatvėmis, ėjo trečiadienį po pietų. Pajudėjusi nuo Šv. Petro bažnyčios Montmartre atėjo iki katedros, kuri iškilmingas Mišias į Dangų Paimtosios garbei aukojo Paryžiaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Michel Pollien.

Taip pat ir Lurde Žolinės iškilmės išvakarėse ir pačią iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją, buvo gerokai daugiau maldininkų nei kitomis dienomis. Trečiadienio rytą aukotose Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Mišiose, kurioms vadovavo Tulūzos arkivyskupas Robert Le Gall, dalyvavo 35 tūkstančiai maldininkų. Koncelebravo dar kiti devyni vyskupai ir apie du šimtus kunigų. Buvo meldžiamais visų pirma už taiką Irake ir už kenčiančius Irako krikščionis.

Ispanijoje Žolinės iškilmė ypatingai pažymėta 840 Į Dangų Paimtai Mergelei Marijai dedikuotų bažnyčių. Tradicinės Žolinės iškilmių iškilmės ypatingai spalvingomis liaudies pamaldumo apeigomis švenčiamos Baskų krašte.

Tūkstančiai piligrimų atkeliavo į Žolinės iškilmės Mišias aukotas Lenkijos Marijos šventovėse.

Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės Mišiose gausūs maldininkai dalyvavo taip pat pagrindinėse Lotynų Amerikos šventovėse – Meksikos Gvadalupėje, Brazilijos Aparesidoje, Argentinos Lujan Marijos šventovėje, Bolivijos Copacabanoje, Paragvajaus Caacupe, Venesuelos Coromoto, taip pat ir komunistų valdomos Kubos – Virgen de la Caridad del Cobre šventovėje.

Žolinės iškilmės proga gausūs maldininkai pėsčiomis keliauja taip pat į Dramblio Kaulo Kranto Yamoussoukro Dievo Motinos šventovę. Piligrimystės į šią šventovę yra palyginti naujas reiškinys, vietinėje liaudies pamaldumo tradicijoje atsiradęs tik prieš keliolika metų. Prieš keliolika metų ir pastatyta Yamoussoukro Dievo Motinos bazilika. Ši, visoje Afrikoje pati didžiausia bažnyčia ir viena didžiausių bažnyčių visame pasaulyje, savo dydžiu nedaug atsiliekanti nuo Romos Šv. Petro bazilikos ir daugeliu moderniai stilizuotų bruožų Šv. Petro baziliką primenanti, buvo baigta statyti 1990 metais ir konsekruota popiežiaus Jono Pauliaus II, kai jis lankėsi Dramblio Kaulo krante. Minios žmonių susirinko ir į Ruandos Kobeho Septynių Skausmų Mergelės šventovę, pastatytą irgi palyginti neseniai – 1981 metais po Bažnyčios autoritetu dar nepatvirtinto Dievo Motinos apsireiškimo. Vietos katalikai neabejoja apsireiškimo tikrumu. Toje vietoje kelioms merginoms pasirodžiusi Marija prašė melstis už taiką ir pasaulio išganymą.

Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė gausius maldininkus sutraukė į pagrindines Azijos Marijos šventoves – į Indijos Vailankanni miesto Marijos – Ligonių Sveikatos šventovę, vadinamą Azijos Lurdu. Pastarąją šventovę, pastatytą devynioliktajame amžiuje įvykusio Marijos apsireiškimo vietoje, kasmet aplanko po pusantro milijono maldininkų, atkeliaujančių melsti, kaip Lurde, sveikatos. Daug žmonių susirinko į Penafrancia Marijos šventovę, esančią Filipinų Naga mieste. Pasak tradicijos, penkioliktame amžiuje Marija Prancūzijoje apsireiškė vienam pranciškonų vienuoliui ir paprašė, kad jis keliautų misionieriauti į Filipinus, į tą vietą, kur dabar yra šventovė. (jm)