Kardinolas Tarcisio Bertone Popiežiaus vardu uždarys Fatimoje vyksiančias Mergelės
Marijos apsireiškimų devyniasdešimtąsias metines
Popiežius Benediktas XVI paskyrė Vatikano Valstybės sekretorių kardinolą Tarcisio
Bertone savo atstovu spalio 12 ir 13 dienomis Portugalijos Fatimos šventovėje vyksiančiose
Mergelės Marijos apsireiškimų devyniasdešimtųjų metinių uždarymo iškilmėse. Mergelės
Marijos apsireiškimų Fatimoje sukakties minėjimai prasidėjo šių metų gegužės 13-ąją,
tai yra minint devyniasdešimties metų sukaktį nuo pirmojo apsireiškimo, įvykusio 1917
metų gegužės 13-ąją, o pasibaigs minti 90 metų sukaktį nuo 1917 metų spalio 13-ąją
vykusio paskutinio apsireiškimo.
Pradedant ištisą pusmetį vykstančius apsireiškimų
devyniasdešimtųjų metinių minėjimus, šių metų gegužės 13-ąją Fatimoje vykusiose iškilmėse
popiežiui Benediktui XVI atstovavo buvęs Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas
Angelo Sodano.
Kai šių metų gegužės 13-ąją, atstovaudamas Popiežiui, kardinolas
Sodano vadovavo Fatimoje vykusioms iškilmėms Marijos garbei, tą pačią dieną Popie˛ius
buvo Brazilijoje ir vadovavo maldai Aparesidos ventoje. Abu Atlanto krantus sujungė
Mariją šlovinančių maldų arka,- tądien sakė kardinolas Sodano, atkreipdamas dėmesį
į šį sutapimą. Būtent toks ir yra Marijos motiniškas vaidmuo Bažnyčioje: ji kviečia
visus savo vaikus pas Kristų, vienintelį mūsų Išganytoją. Atidarydamas pusę metų trunkančius
Marijos apsireiškimų Fatimoje minėjimus kardinolas Sodano taip pat kvietė ypatingai
melstis už Europą, idant ji neišsižadėtų savo krikščioniškų šaknų. Cituodamas popiežių
Benediktą XVI kardinolas kalbėjo, jog „atrodo, kad dabartinė Europa, palaipsniui išsižadėdama
tikėjimo, nori atsisveikinti su istorija“. Todėl juo karščiau reikia melstis už mūsų
senąjį žemyną, kad Dievo Apvaizda jo neapleistų.
Fatimos šventovė yra viena
garsiausių Marijos garbinimo vietų pasaulyje. Ją kasmet aplanko po tris milijonus
maldininkų. Pirmasis Marijos apsireiškimas trims Fatimos piemenėliams įvyko 1917 metų
gegužės 13 dieną. Apsireiškimai kartojosi kas mėnesį, iki spalio 13-osios. Vieno apsireiškimo
metu Mergelė Marija patikėjo trims piemenėliams žinią, kuri vėliau pagarsėjo kaip
Fatimos paslaptis. Joje buvo įspėjama apie gresiančius karus, apie krikščionių persekiojimus
ir apie pasikėsinimą į vyskupą baltais rūbais. Šią Fatimos žinios dalį sau pritaikė
popiežius Jonas Paulius II. Turko Ali Agca surengtas pasikėsinimas į jo gyvybę 1981
metais įvyko būtent gegužės 13-ąją, Mergelės Marijos pirmojo apsireiškimo Fatimoje
metinių dieną. Jonas Paulius II dažnai kartojo esąs įsitikinęs, jog gyvybę jam išgelbėjo
Fatimoje apsireiškusi Švč. Mergelė Marija.
Su vadinamąja trečiąja Fatimos paslaptimi
iš labai arti susidūrė ir dabar popiežiaus Benedikto XVI į spalio mėnesį vyksiančias
iškilmes siunčiamas kardinolas Tarcisio Bertone. Tai visų pirma jam, tuometiniam Tikėjimo
mokymo kongregacijos sekretoriui, buvo pavesta atlikti tyrimą prieš paslapties teksto
paviešinimą. Apie tuos laikus, apie ilgus pokalbius su tuo metu dar gyva viena iš
trijų Mariją 1917 metais mačiusių vaikų, seserimi Liucija, kardinolas Bertone rašo
prieš kelis mėnesius išleistoje savo knygoje „Paskutinė Fatimos regėtoja“.
Sesuo
Liucija stebėtinai gerai įsiminė, ką apsireiškimų metu jiems – trims vaikams – kalbėjo
pasirod˛ius paslaptingoji Moteris,- pasakojo kardinolas Bertone savo knygos pristatymo
proga. Kai 1981 metais įvyko pasikėsinimas į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę, sesuo
Liucija iš karto jį susiejo su Trečiąja Fatimos paslaptimi ir su kitomis seserimis
vienuolyne meldėsi visą naktį prašydamos popiežiui sveikatos. Pagaliau ir pačiame
sesers Liucijos parašytame Trečiosios paslapties tekste aiškiai sakoma, kad regėjimo
metu vaikai manė, kad „ganytojas baltais rūbais“ – tai popiežius. Tačiau,- pabrėžė
kardinolas,- toks pasikėsinimo į Jono Pauliaus II gyvybę susiejimas su Fatimos pranašyste
yra tik interpretacija, labai įtikinama interpretacija, tačiau ne koks nors galutinis
ir neklaidingas sprendimas. (jm)