Penktadienio rytą Paryžiaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedroje vyks kardinolo
Jean-Marie Lustiger laidotuvės. Eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius gyvenimo metus
sekmadienį miręs kardinolas, du su puse dešimtmečio vadovavęs Paryžiaus arkivyskupijai,
prieš tai dvejus metus buvęs Orleano vyskupijos ganytoju, dar anksčiau buvęs Paryžiaus
akademinės sielovados vadovas, savo darbais ir savo įgimtu bei jaunystės amžiaus apsisprendimų
kelyje suformuotu dialogišku charakteriu buvo laimėjęs kone visuotinę pagarbą ir pripažinimą.
Užuojautą
Prancūzijos Bažnyčiai pareiškė Respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy. Prancūzija
neteko didžiosios dvasinio, moralinio, intelektinio ir, žinoma, religinio gyvenimo
figūros,- rašoma prezidento pareiškime. Jo asmenybėje atsispindėjo tie gyvenimo išbandymai,
kuriuos jis pats išgyveno ir kuriuos teko patirti visai dvidešimtojo amžiaus Europai.
Šie bandymai suformavo tvirto charakterio ir tuo pat metu laisvos dvasios žmogų. Visus
darbus, kurie jam buvo patikėti, Jean-Marie Lustiger vykdė netausodamas savęs ir nesustodamas
pusiaukelėje. Kardinolo Lustiger dvasinis kelias yra pavyzdys tikintiesiems vyrams
ir moterims bei visiems kas supranta tikėjimo svarbą žmonijos istorijoje. Savyje įkūnijęs
judaizmo ir krikščionybės tęstinumą, o taip pat krikščioniškosios žinios naujumą,
kardinolas Lustiger savo pavyzdžiu daugelį žmonių paskatino aukotis. Prezidentas Sarkozy
taip pat rašo, kad pastarosiomis savaitėmis su kardinolu Lustiger kalbėdamasis telefonu,
gėrėjosi jo drąsa, jo blaiviu požiūriu į savo ligą, o taip pat nepalaužiama viltimi,
jog jis eina susitiktu su Tuo, kuriam visą gyvenimą tarnavo.
Jis buvo nepaprastai
didis tikėjimo liudytojas praėjusiame amžiuje,- apie velionį kardinolą prie Vatikano
radijo mikrofono kalbėjo kardinolas Achille Silvestrini. Jis buvo ypatingą asmenybė,
ne tik dėl to, kad buvo kilęs iš hebrajiškosios tradicijos, kuri jį vėliau atvedė
prie Kristaus, bet visų pirma dėl to, kad Prancūzijoje jo klausoma, visi jį gerbė
ir juo gėrėjosi. Žinoma, jis daug nuveikė ir krikščionių dialogo su žydais srityje,
tačiau čia kartais susidurdavo su sunkumais, nes ne visiems patikdavo, kad tai žydas
tapęs katalikų kardinolu nori su jais kalbėtis. Manau, kad dabar daugelis žydų minės
ji su pasigėrėjimu ir pagarba. Jis niekad neišsižadėjo hebrajiškų vertybių. Jis jas
išaukštino, jos jam buvo gyvenimo prologas, atvedęs į krikščionybę.
Kardinolas
Jean-Louis Tauran apie velionį kardinolą Lustiger sakė, kad jis liks mūsų atmintyje
visų pirma kaip didysis tikėjimo išpažinėjas. Jis turėjo drąsos parodyti prancūzų
visuomenei krikščionybės vaisingumą, parodyti kiek gero ji gali atnešti visuomenei.
Kardinolas Tauran taip pat paminėjo, jog kardinolą Lustiger labai vertino ir gerbė
popiežius Jonas Paulius II, dažnai klausdavo jo patarimų. (jm)