Visi su pagarba ir meile mini kardinolą Lustiger

Penktadienio rytą Paryžiaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedroje vyks kardinolo Jean-Marie Lustiger laidotuvės. Eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius gyvenimo metus sekmadienį miręs kardinolas, du su puse dešimtmečio vadovavęs Paryžiaus arkivyskupijai, prieš tai dvejus metus buvęs Orleano vyskupijos ganytoju, dar anksčiau buvęs Paryžiaus akademinės sielovados vadovas, savo darbais ir savo įgimtu bei jaunystės amžiaus apsisprendimų kelyje suformuotu dialogišku charakteriu buvo laimėjęs kone visuotinę pagarbą ir pripažinimą.

Užuojautą Prancūzijos Bažnyčiai pareiškė Respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy. Prancūzija neteko didžiosios dvasinio, moralinio, intelektinio ir, žinoma, religinio gyvenimo figūros,- rašoma prezidento pareiškime. Jo asmenybėje atsispindėjo tie gyvenimo išbandymai, kuriuos jis pats išgyveno ir kuriuos teko patirti visai dvidešimtojo amžiaus Europai. Šie bandymai suformavo tvirto charakterio ir tuo pat metu laisvos dvasios žmogų. Visus darbus, kurie jam buvo patikėti, Jean-Marie Lustiger vykdė netausodamas savęs ir nesustodamas pusiaukelėje. Kardinolo Lustiger dvasinis kelias yra pavyzdys tikintiesiems vyrams ir moterims bei visiems kas supranta tikėjimo svarbą žmonijos istorijoje. Savyje įkūnijęs judaizmo ir krikščionybės tęstinumą, o taip pat krikščioniškosios žinios naujumą, kardinolas Lustiger savo pavyzdžiu daugelį žmonių paskatino aukotis. Prezidentas Sarkozy taip pat rašo, kad pastarosiomis savaitėmis su kardinolu Lustiger kalbėdamasis telefonu, gėrėjosi jo drąsa, jo blaiviu požiūriu į savo ligą, o taip pat nepalaužiama viltimi, jog jis eina susitiktu su Tuo, kuriam visą gyvenimą tarnavo.

Jis buvo nepaprastai didis tikėjimo liudytojas praėjusiame amžiuje,- apie velionį kardinolą prie Vatikano radijo mikrofono kalbėjo kardinolas Achille Silvestrini. Jis buvo ypatingą asmenybė, ne tik dėl to, kad buvo kilęs iš hebrajiškosios tradicijos, kuri jį vėliau atvedė prie Kristaus, bet visų pirma dėl to, kad Prancūzijoje jo klausoma, visi jį gerbė ir juo gėrėjosi. Žinoma, jis daug nuveikė ir krikščionių dialogo su žydais srityje, tačiau čia kartais susidurdavo su sunkumais, nes ne visiems patikdavo, kad tai žydas tapęs katalikų kardinolu nori su jais kalbėtis. Manau, kad dabar daugelis žydų minės ji su pasigėrėjimu ir pagarba. Jis niekad neišsižadėjo hebrajiškų vertybių. Jis jas išaukštino, jos jam buvo gyvenimo prologas, atvedęs į krikščionybę.

Kardinolas Jean-Louis Tauran apie velionį kardinolą Lustiger sakė, kad jis liks mūsų atmintyje visų pirma kaip didysis tikėjimo išpažinėjas. Jis turėjo drąsos parodyti prancūzų visuomenei krikščionybės vaisingumą, parodyti kiek gero ji gali atnešti visuomenei. Kardinolas Tauran taip pat paminėjo, jog kardinolą Lustiger labai vertino ir gerbė popiežius Jonas Paulius II, dažnai klausdavo jo patarimų. (jm)