Popiežius pasveikino Japonijos religinių bendruomenių atstovus, dalyvavusius maldų už taiką susitikime, vykusiame Hiei kalno budistų šventovėje.

Popiežius Benediktas XVI pasveikino Japonijos religinių bendrijų atstovus, kurie šį pirmadienį, rugpjūčio 6 dieną, dalyvavo maldos už taiką susitikime, vykusiame Hiei kalno, netoli Kioto, budistų šventovėje. Šiemetiniu susitikimu buvo pažymėtos tradicijos melstis už taiką ant Hiei kalno dvidešimtosios metinės.

1986 metų spalio 27 dieną, popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu, melstis už taiką į Asyžių buvo atvykę daugelio krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovai. Tame garsiajame maldos už taiką susitikime dalyvavo ir Japonijos budistų bendruomenių vadovas Etai Yamada. Sekančiais metais po Asyžiaus susitikimo, Japonijos budistų dvasinis vadovas Yamada visų Japonijos religinių bendrijų vadovus sukvietė maldai už taiką į Hiei kalno budistų šventovę. Maldos už taiką susitikimas įvyko 1987 metų rugpjūčio 6 dieną, kai visoje Japonijoje minimos atominės bombos numetimo ant Hirosimos metinės. Nuo to laiko Japonijos budistai kasmet Hiei kalno šventovėje rengia maldos už taiką susitikimus, į kuriuos atvyksta daugumos šalyje veikiančių religinių bendrijų, taip pat ir krikščionių atstovai.

Šiemetiniame susitikime Hiei kalno šventovėje katalikų Bažnyčiai atstovavo Popiežiškosios religijų dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Paul Poupard, kuris perdavė Japonijos budistams ir visiems susitikimo dalyviams popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus.

Katalikų Bažnyčios dialogą su kitomis religijomis pradėjęs Vatikano II Susirinkimas, deklaracijoje apie Bažnyčios santykius su nekrikščioniškomis religijomis Nostra Aetate apie budizmą rašo palyginti nedaug. Deklaracijoje skaitome: „Įvairiose budizmo formose pripažįstamas esminis šio kintančio pasaulio nepakankamumas ir nurodomas kelias, kaip pamaldūs bei pilni pasitikėjimo žmonės gali pasiekti tobulo išsilaisvinimo būklę, pakilti iki aukščiausio apšvietimo savo pastangomis arba aukštesnės pagalbos dėka.“ Lyginant su kitomis didžiosiomis religijomis, budizmas nuo jų gerokai skiriasi, o pats didžiausias skirtumas yra tas, kad ši religija nepripažįsta Dievo garbinimo. Pats Buda, šios religijos pradininkas, nėra nei dievas, nei dievo siųstasis tarpininkas. Krikščionybės mokymas apie išganymą ir budizmo mokymas apie reinkarnaciją neturi tarpusavy nieko bendra, tačiau yra kitų elementų, kur katalikų ir budistų pozicijos labai artimos. Pirmiausia tai požiūrio į askezę panašumai ir tam tikri bendri elementai jungiantys krikščionišką ir budistišką vienuolystę. Pastarosiose srityse yra išvystyti gana platūs kontaktai. Be to, sutampa krikščionių ir budistų požiūris į gamtą, į socialinį teisingumą, į taiką ir žmonių brolybę. Būtent šiais panašumais remiasi abiejų religijų dialogas. (jm)