Popiežius pasveikino Japonijos religinių bendruomenių atstovus, dalyvavusius maldų
už taiką susitikime, vykusiame Hiei kalno budistų šventovėje.
Popiežius Benediktas XVI pasveikino Japonijos religinių bendrijų atstovus, kurie šį
pirmadienį, rugpjūčio 6 dieną, dalyvavo maldos už taiką susitikime, vykusiame Hiei
kalno, netoli Kioto, budistų šventovėje. Šiemetiniu susitikimu buvo pažymėtos tradicijos
melstis už taiką ant Hiei kalno dvidešimtosios metinės.
1986 metų spalio 27
dieną, popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu, melstis už taiką į Asyžių buvo atvykę
daugelio krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovai. Tame garsiajame maldos
už taiką susitikime dalyvavo ir Japonijos budistų bendruomenių vadovas Etai Yamada.
Sekančiais metais po Asyžiaus susitikimo, Japonijos budistų dvasinis vadovas Yamada
visų Japonijos religinių bendrijų vadovus sukvietė maldai už taiką į Hiei kalno budistų
šventovę. Maldos už taiką susitikimas įvyko 1987 metų rugpjūčio 6 dieną, kai visoje
Japonijoje minimos atominės bombos numetimo ant Hirosimos metinės. Nuo to laiko Japonijos
budistai kasmet Hiei kalno šventovėje rengia maldos už taiką susitikimus, į kuriuos
atvyksta daugumos šalyje veikiančių religinių bendrijų, taip pat ir krikščionių atstovai.
Šiemetiniame
susitikime Hiei kalno šventovėje katalikų Bažnyčiai atstovavo Popiežiškosios religijų
dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Paul Poupard, kuris perdavė Japonijos budistams
ir visiems susitikimo dalyviams popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus.
Katalikų
Bažnyčios dialogą su kitomis religijomis pradėjęs Vatikano II Susirinkimas, deklaracijoje
apie Bažnyčios santykius su nekrikščioniškomis religijomis Nostra Aetate apie budizmą
rašo palyginti nedaug. Deklaracijoje skaitome: „Įvairiose budizmo formose pripažįstamas
esminis šio kintančio pasaulio nepakankamumas ir nurodomas kelias, kaip pamaldūs bei
pilni pasitikėjimo žmonės gali pasiekti tobulo išsilaisvinimo būklę, pakilti iki aukščiausio
apšvietimo savo pastangomis arba aukštesnės pagalbos dėka.“ Lyginant su kitomis didžiosiomis
religijomis, budizmas nuo jų gerokai skiriasi, o pats didžiausias skirtumas yra tas,
kad ši religija nepripažįsta Dievo garbinimo. Pats Buda, šios religijos pradininkas,
nėra nei dievas, nei dievo siųstasis tarpininkas. Krikščionybės mokymas apie išganymą
ir budizmo mokymas apie reinkarnaciją neturi tarpusavy nieko bendra, tačiau yra kitų
elementų, kur katalikų ir budistų pozicijos labai artimos. Pirmiausia tai požiūrio
į askezę panašumai ir tam tikri bendri elementai jungiantys krikščionišką ir budistišką
vienuolystę. Pastarosiose srityse yra išvystyti gana platūs kontaktai. Be to, sutampa
krikščionių ir budistų požiūris į gamtą, į socialinį teisingumą, į taiką ir žmonių
brolybę. Būtent šiais panašumais remiasi abiejų religijų dialogas. (jm)