Popiežiaus Pauliaus VI mirties 29 metinės

Kaip užsiminta Popiežiaus kalboje sekmadienio vidudienį, šį pirmadienį, rugpjūčio 6-ąją, Kristaus Atsimainymo liturginės šventės dieną, sukako 29 metai nuo popiežiaus Pauliaus VI mirties. Popiežius Paulius VI, Giovanni Battista Montini mirė Castelgandolfo vasaros rezidencijoje 1978-ųjų rugpjūčio 6-ąją.

Paulius VI Bažnyčią valdė 15 metų ir pusantro mėnesio, nuo 1963 birželio 21-osios iki 1978 rugpjūčio 6-osios. Jis buvo dvasingas ganytojas, įžvalgus intelektualas ir subtilus diplomatas. Giovanni Battista Monti, gimęs devynioliktojo amžiaus pabaigoje Šiaurės Italijoje, didelę dalį savo kunigiško gyvenimo praleido Vatikane. Daug metų buvo įtakingas Valstybės sekretoriato pareigūnas. Tik pačioje Pijaus XII pontifikato pabaigoje buvo paskirtas Milano arkivyskupu. Kardinolu jį paskyrė jau popiežius Jonas XXIII. Po kelerių metų vadovavimo šventojo Ambraziejaus vyskupijai, vėl grįžo į Vatikaną jau kaip visos Bažnyčios ganytojas. Pauliaus VI pontifikato metu įvyko keletas lemtingų posūkių Bažnyčios gyvenime. Būtent popiežiui Pauliui VI teko tęsti ir užbaigti jo pirmtako popiežiaus Jono XXIII pradėtą Vatikano II Susirinkimą. Vienas pagrindinių Pauliaus VI pontifikato bruožų buvo kokybiškai naujo dialogo su pasaulietine kultūra paieškos. Tai nebuvo lengvas uždavinys, nes reikėjo ieškoti tokių dialogo formų, kad krikščionybė, neatsisakydama savo principinių nuostatų, galėtų susikalbėti su modernistinėje aplinkoje susiformavusia ir ryškių antikrikščioniškumo bruožų turinčia kultūra. Pauliaus VI pontifikato metais Šv. Sostas plačiai įsijungė į tarptautinės bendruomenės gyvenimą, rūpindamasis žmogaus teisių ir žmogaus asmens orumo gynyba, stengdamasis laimėti pripažinimą katalikų bendruomenėms net ir tuo metu komunistų valdytose šalyse. Reikia prisiminti taip pat Pauliaus VI pontifikato metais atsiradusią naują popiežiaus apaštalavimo formą - apaštalines keliones, kurias vėliau išplėtojo Jonas Paulius II, o dabar tęsia Benediktas XVI.

Šį pirmadienį, rugpjūčio 6-ąją, taip pat sukako 43 metai nuo Pauliaus VI programinės enciklikos “Ecclesiam Suam” paskelbimo. Enciklikoje, tarsi reziumuodamas viso Vatikano II Susirinkimo mokymą, Paulius VI skelbė, jog Susirinkimu pradėtas Bažnyčios atsinaujinimo procesas negali būti projektuotas tik į Bažnyčios vidų, tik į jos struktūras, bet Bažnyčia turi būti atsakinga už visą pasaulį. Tai pranašiška ir kartu labai sudėtinga misija. Juk jau ir tuo metu, prieš keturis dešimtmečius, pasaulietinės kultūros sekuliarizacijos procesas buvo toli pažengęs. Tačiau Paulius VI puikiai suvokė situaciją ir krikščioniškąją žinią šiuolaikiniam pasauliui siūlė ne kaip neginčijamą doktriną, bet kaip dialogo argumentą. Krikščionys tiki tuo ką skelbia, neabejoja Kristaus Evangelija, ir tuo pat metu į netikinčiuosius žiūri ne kaip į privalančius priimti skelbimą, bet kaip į pašnekovus, turinčius savo argumentus ir nuomones. Krikščionybės dialogiškumo iškėlimas dar labiau svarbus šiandien, kai visai kitame istoriniame ir kultūriniame kontekste matome kultūrų ir civilizacijų konflikto pavojų. (jm)