Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikos dedikavimo šventė
Rugpjūčio 5 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini Romos Mergelės Marijos didžiosios
bazilikos dedikavimo metines. Šiemet rugpjūčio 5-oji yra sekmadienis, tad Bažnyčios
liturgijoje pirmenybė skiriama „Viešpaties dienai“ – Aštuonioliktajam eiliniam sekmadieniui,
o bazilikos dedikavimo šventė šiemet lieka tarsiu antrame plane.
Pirmosios
Dievo Motinai skirtos bazilikos dedikavimas liaudies pamaldumo tradicijoje dar vadinamas
Marijos Snieginės švente, nes, kaip sako padavimas, Marijai dedikuotos šventovės Romoje
pastatymas susijęs su sniegu, stebuklingai rugpjūčio mėnesį iškritusio ant Romos Eskvilino
kalvą, ant kurios pastatyta Mergelei Marija dedikuota bazilika. Pasak legendos, ketvirtojo
amžiaus viduryje tuometinis popiežius Liberijus susapnavęs Mergelę Mariją ir jinai
jo prašiusi pastatyti jai dedikuotą bažnyčią toje vietoje, kur bus po nakties pasnigę.
Ir nors tai buvo vidurvasaris, rugpjūčio 5-oji, iš tiesų Romos Eskvilino kalva buvo
nuklota sniegu. Liberijus, kaip sapne jo prašė Mergelė Marija, toje vietoje pastatydino
jai dedikuotą bažnyčią.
Vis dėlto, nors bazilikos pastatymas siejamas su popiežiaus
Liberijaus sapnu ir sniego stebuklu, istoriniai šaltiniai liudija, kad šventovė buvo
pastatyta beveik šimtą metų vėliau negu Bažnyčiai vadovavo su sniego legenda siejamas
popiežius Liberijus. Liberijaus pontifikatas truko nuo 352 iki 366 metų. Liber Pontificalis
užsimena apie popiežiaus Liberijaus Romoje statytą baziliką, bet aiškiai nesako, kad
ji buvusi dedikuota Dievo Motinai. Tuo tarpu istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmosios
Marijai dedikuotos bazilikos statytojas buvo popiežius Sikstas III, vadovavęs Bažnyčiai
nuo 432 iki 440 metų. Jo pontifikatas prasidėjo vos metams praėjus nuo 431 metais
vykusio Efezo visuotinio susirinkimo, kuris paskelbė, kad Mergelę Marija galima ir
reikia vadinti Theotokos - Dievo Motina.
Nepaisant padavimo ir istorinių šaltinių
nesutapimo, tradicija Dievo Motinai dedikuotos bazilikos statybą priskiria popiežiui
Liberijui. Kasmet rugpjūčio 5-ąją, kai ryte aukojamos iškilmingos Mišios Dievo Motinos
garbei ir kai po pietų giedami šventės Mišparai, nuo bazilikos lubų beriami gėlių
žiedlapiai, vaizduojantys sniegą. Snieginės titulas – tai kartu ir gimtosios nuodėmės
nesutepto Mergelės Marijos šventumo simbolis. „Nive candidior“ - už sniegą baltesnė
- šiuo vardu krikščionys nuo amžių kreipiasi į Dievo Motiną. (jm)