Šiuo klausimu diskutuojama jau keliasdešimt metų. Reikia kovoti su kanapių auginimu
ir pardavinėjimu ar tai legalizuoti? Atsakymas į šį klausimą turėtų priklausyti nuo
atsakymo į kitą klausimą: kanapės kenksmingos žmogaus sveikatai ar nekenksmingos?
Kanapės
pasaulyje ir Europoje yra plačiausiai vartojamas augalinės kilmės narkotikas. Europoje
jis pradėjo plisti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per keliolika metų
jo vartojimas tapo masiniu reiškiniu. Nors sunku pretenduoti į tikslumą, vis tik ES
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros skaičiavimais Europoje bent 65 milijonai
žmonių nuo 15 iki 64 metų amžiaus yra vartoję kanapes. Kitaip tariant, su jomis tiesiogiai
yra susipažinęs penktadalis visų Europos Sąjungos suaugusių žmonių. Žinoma, nuolatos
kanapes vartojančių žmonių skaičius yra daug mažesnis, tačiau manoma, kad bent kartą
per mėnesį jas vartojančių žmonių skaičius viršija 10 milijonų, o trys milijonai suaugusių
europiečių kanapes vartoja kasdien ar beveik kasdien.
Paskutiniajame XX amžiaus
dešimtmetyje kanapių vartojimas ypač smarkiai paplito mokyklą lankančių jaunuolių
tarpe. Kai kuriose šalyse kanapes kartą ir daugiau vartojusių mokinių iki 18 metų
amžiaus skaičius viršija 50 procentų. Vartojimą skatina tai, kad narkotikas tapo pigiu.
Jo kaina už gramą svyruoja nuo 2,3 euro Portugalijoje iki 12 eurų Norvegijoje.
Kanapių
ir iš jų išgaunamų produktų – marihuanos, hašišo – legalizavimo šalininkai tikina,
kad surūkius cigaretę su šiomis narkotinėmis medžiagomis sau padaromas blogis yra
ne ką didesnis, o gal ir mažesnis, negu suvalgius McDonalds mėsainį ar išgėrus Coca-Cola
butelį. Netgi priešingai, kanapės ir jos produktai gali būti panaudoti kai kurių ligų
gydyme.
Visame pasaulyje ginklai yra legali prekė, nors visi žino, kad jų panaudojimas
gali tą pačią akimirką nulemti žmogaus mirtį. Tad kodėl kanapės draudžiamos, kai galima
nusipirkti daug pavojingesnių prekių? Kodėl galima nusipirkti alkoholio, kai puikiai
žinomos jo psichologiškai ir socialiai destruktyvios savybės, kodėl galima nusipirkti
rūkalų, kai įrodytą, jog jie nulemia tūkstančius mirčių? Argi tai nėra tikra politinė
veidmainystė? - retoriškai klausia jie.
Dažnai dar primenama, kad įvairūs draudimai
nėra efektyvi kovos priemonė, kad jie tik sukuria menkai kontroliuojamą nelegalumo
terpę, kurioje gali klestėti nusikalstamos grupuotės.
Kanapių legalizavimui
neretai pasitelkiama „individo teisių“ retorika.
Kanapių legalizavimo šalininkai
„mitais“ vadina teiginius, jog šios medžiagos vartojimas gali paskatinti nusikalsti,
pereiti prie sunkesnių narkotikų, o kalbas apie neigiamą poveikį žmogaus sveikatai
vadina moksliškai nepagrįstomis.
Tačiau per pastaruosius dešimtmečius buvo
atlikta daugybė tyrimų ir sukaupta daugybė duomenų apie įvairias kanapių ir iš jos
išgaunamų kitų produktų vartojimo pasekmes. Atrodo, kad duomenys nėra palankūs legalizavimo
šalininkams. Šiandien jau galima tvirtai teigti, kad kanapių vartojimas turi neigiamų
pasekmių sveikatai. Ypač tai akivaizdu tais atvejais, kai kanapių vartojimas nebėra
tik nedidelis nuotykis ar eksperimentas, tačiau tampa įprastiniu asmens gyvenimo stiliaus
bruožu.
Yra aiškus ryšys tarp lengvesnių ir sunkesnių psichinių sutrikimų ar
ligų bei kanapių rūkymo, nors kai kas teigia, jog kanapių rūkymas nėra psichinio sutrikimo,
depresijos ar nerimo priežastis, tačiau pasekmė. Vis tik daug duomenų rodo, kad intensyvus
kanapių vartojimas gali paskatinti šizofrenijos vystimąsi.
Vis dažniau yra
prašoma gydyti nuo kanapių. Kanapių legalizavimo šalininkai, neretai aukštinantys
Olandiją dėl jos sprendimo legalizuoti kanapes, turėtų taip pat paskaityti Olandijos
nacionalinę ataiskaitą, kurioje konstatuojama, kad jei 1994 metais į gydytojus dėl
kanapių vartojimo kreipėsi beveik du tūkstančiai asmenų, tai 2004 metais šis skaičius
pasiekė penkis su puse tūkstančius, o toksikologijos klinikose dėl priklausomybės
ir piktnaudžiavimo kanapėmis besigydančių asmenų skaičius išaugo 20-30 procentų. Olandija
yra šalis, kurioje kasdien ar beveik kasdien kanapes ir jos produktus vartojančių
žmonių skaičius yra vienas didžiausių Europoje.
ES narkotikų ir narkomanijos
stebėsenos agentūra teigia, kad 2004 metais bent 57 000 pacientai kaip svarbią sveikatos
sutrikimo priežastį nurodė intensyvų kanapių, marihuanos ar hašišo vartojimą. Tik
heroinas pranoksta šią statistiką.
Intensyvus kanapių vartojimas siejamas ir
su visa eile kitų fizinio ar psichinio pobūdžio sutrikimų - imuninės sistemos silpimu,
nosies ir burnos gleivinės ligomis, širdies negalavimais ir krūtinės skausmu, vyriško
lytinio hormono testosterono gamybos ir lytinio potraukio sumažėjimu. Intensyvus kanapių
vartojimas moterims gali nulemti savaiminį abortą ir vaisiaus neišsivystymą.
Kaip
minėta, teigiama, jog kanapės gali tapti nerimo ir panikos priepuolių priežastimi,
sukelti apatiją ar net depresiją ir mėginamą žudytis. Kraštutiniu atveju kanapės gali
lemti asmenybės destrukciją, kai prarandamas domėjimasis viskuo, išskyrus kanapių
vartojimą.
Toje pačioje Olandijoje atliktas tyrimas leidžia teigti, jog intensyvus
kanapių vartojimas paauglystėje ir jaunystėje trikdo smegenų neuronų vystymąsį. Tai
reiškia, kad jaunuoliui suaugus jo smegenys bus labiau pažeidžiamos ir mažiau atsparios
mentalinėms patologijoms.
Dėl visų šių dalykų Europos valstybėse kanapių
legalizavimo priešininkų yra daugiau nei šalininkų. Pastariesiems dažnai prikišama,
kad jie tebesivadovauja praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio lozungais ir kultūrinėmis
klišimės, kai apie kanapes buvo sąlyginai mažai žinoma. Bet tiesa, jog kova su kanapių
vartojimu keičia savo pobūdį. Vis labiau atsisakoma įkalinimo bausmių, jas pakeičiant
alternatyviomis bausmėmis – namų areštu, viešais darbais – ir skiriant daugiau dėmesio
prevencijai bei išankstiniam neigiamam požiūriui į kanapes formavimui jaunimo tarpe.
Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma kanapes išbandė iki 29 metų amžiaus ir yra labai
mažai atvejų, kai bandoma sulaukus vyresnio amžiaus. (rk)