Bogotoje vyksta Domininkonų ordino generalinė kapitula

Liepos 17 – rugpjūčio 8 dienomis Bogotoje vyksta Domininkonų ordino generalinė kapitula, kurioje dalyvauja ordino magistras Carlos Alfonso Azpiroz Costa, buvęs magistras Timothy Radcliffe, provincijų priorai ir vikarai, delegatai, ordino kurijos nariai, keturios vienuolės dominikonės, du pasauliečiai bei vertėjai, viso 101 asmuo.

Pateiktoje ataskaitoje apie Domininkonų ordino padėtį, visų pirma ordino magistras Carlos Alfonso Azpiroz retoriškai klausia, ką rinktis „verslo greitį ar kontempliatyvųjį ritmą“. Taigi, dominikonų vadovas konstatuoja, kad pasaulis juda dideliu greičių, rinkdamasis verslo ritmą ir efektyvumą, tačiau perspėja, kad yra svarbu Ordino gyvenime grįžti prie kontempliacijos vertės.

Reikia atsinaujinti pagal dominikonų misiją. Pasaulis nėra toks pats, kokį pažino Šv. Dominykas, tačiau randame svarbių panašumų. Šia prasme, generalinė kapitula turi apmąstyti Ordino prioritetus. Šv. Dominykas suvokė vienuoliškąjį Ordiną kaip misiją – beribį apaštalavimą, - rašo ordino magistras.

Toliau magistro ataskaitoje rašoma, kad kiekvienoje epochoje Ordinas savaip išreiškė troškimą būti kūrybingais ir likti ištikimiems. Pavyzdžiui Šv. Kotrynos laikais buvo kalbama apie būtiną „reformą“, XVIII amžiuje raktinis žodis buvo „restauravimas“, o XIX amžiuje Vatikano II Susirinkimas paskatino Bažnyčios ir vienuoliškojo gyvenimo „atsinaujinimą“. Tuo tarpu XXI amžiuje, pasak dominikonų ordino magistro tėvo Azpiroz Costa, kai kurie teologai kalba apie vienuoliškojo gyvenimo „atkūrimą“, nors ne visi sutinka su šiuo terminu. Tačiau kiekvienas iš šių paminėtų terminų nurodo troškimą būti pradiniai meilei ištikimais kūrybingais tikinčiaisiais.



Vienas iš išskirtinių dominikonų ordino bruožų yra tai, kad valdymas yra paremtas demokratijos principu. Kiekvieno brolio nuomonė turi sprendžiamąjį balsą visuose ordino gyvenimo valdymo lygmenyse. Mažiausia ordino struktūrinė ląstelė yra vienuolijos namai, kitaip dar vadinami konventu. Konvento vyresnysis yra prioras, kurį 3 metų laikotarpiui renka broliai. Konvento taryba bei kapitula, t.y. konvente gyvenančių amžinuosius įžadus turinčių brolių susirinkimas, sprendžia bei pataria priorui svarbiausiuose konvento gyvenimo ir pastoracinės veiklos klausimuose.

Tam tikroje teritorijoje gyvuojantys konventai formuoja provinciją, kuriai vadovauja provincijolas. Provincijolas yra renkamas 4 metų kadencijai iš kiekvieno konvento į provincijos kapitulą deleguotų brolių.

Viso Dominikonų ordino vairininkas ir atsakingasis asmuo yra ordino magistras, renkamas 9 metų kadencijai. Jį renka į generalinę kapitulą susirinkę provincijolai bei provincijų deleguoti broliai. Generalinė Kapitula yra aukščiausias ordino valdymo organas. Generalinė kapitula turi teisę priimti bei keisti ordino gyvavimą liečiančius įstatymus.

2007 metų pradžioje dominikonų ordinas buvo įsikūręs 103 šalyse ir turėjo 621 namus. Didžiausias dominikonų vienuolynų skaičius buvo Junginėse Amerikos Valstijose, po jų seka Ispanija ir Italija. Domininkonų ordinui priklausė 35 vyskupai, 4434 buvo kunigai vienuoliai, 23 - broliai turintys nuolatinio diakono šventimus, 1396 - broliai vienuoliai ir 206 – novicijai. Lietuvoje buvo 6 dominikonai kunigai ir du broliai vienuoliai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dominikonai priklauso vieningam Šv. Angelų Sargų generaliniam vikariatui.

Šv. Dominyko pavyzdžiu seka ne tik vyrai vienuoliai. Bėgant amžiams susikūrė įvairios bendruomenės, kurios sudaro vientisą Dominikonų šeimą. Visų pirma brolių bendruomenės, kurios yra dar vadinamos Pirmuoju Ordinu. Dominikonų šeimai priklauso ir kontempliatyviųjų seserų – vienuolių bendruomenės, kurios tradiciškai vadinamos Antruoju Ordinu. Taip pat yra ir apaštalaujančių seserų dominikonių kongregacijos, kurios gyvena aktyvų ir atvirą bendravimui su visuomene pašvęstą gyvenimą.

Dominikoniškos pasauliečių bendruomenės iki 1974 metų buvo vadinamos Trečiuoju Ordinu. Pasauliečių bendruomenių nariai neduoda vienuoliškų įžadų, o tik pasižadėjimus ir įsipareigojimą, vadovautis Šv. Dominyko pavyzdžiu, kreipti savo gyvenimą dvasine ir apaštalinės veiklos linkme. Galiausiai egzistuoja ir dominikoniško jaunimo bendruomenės, vienijančios katalikišką jaunimą, kuris norėtų įsijungti į dominikoniškais idealais grindžiamą bendruomeninio gyvenimo formą, tačiau nenorėtų vienuoliniais įžadais, ar "tretininkų" pasižadėjimais, išskirti savęs iš pasaulietinio gyvenimo. (kl)