Korėjiečių įkaitai Afganistane: baigėsi dar vienas ultimatumas
Trečiadienio vidurdienį baigėsi dar vienas talibų kovotojų nustatytas ultimatumas.
Jie reikalavo paleisti kelis įkalintus islamistinio talibų judėjimo narius; priešingu
atveju žadėjo nužudyti dar vieną įkaitą iš Pietų Korėjos krikščionių grupės, pagrobtos
liepos 19 dieną.
Visi pagrobtieji priklausė vienai Seulo priemiestyje neseniai
įsisteigusiai evangelikų Bažnyčiai. Į Afganistaną atvyko savanoriškais pagrindais
dirbti mokyklose ir ligoninėse. Beveik visi įkaitai yra jauni žmonės iki 35 metų amžiaus,
18 iš jų yra moterys.
Talibai jau nužudė du asmenis. Visų pirma, jau prieš
savaitę, grupės vadovą ir pastorių, 42 metų dviejų vaikų tėvą Bae Hyung-kyu. Jo palaikai
jau parskraidinti į Pietų Korėją. Liepos 31, pasibaigus vienam iš daugelio ultimatumų,
buvo sušaudytas dar vienas korėjietis, 29 metų Shim Sung-min, informacinių technologijų
mokytojas.
Kaip minėta, trečiadienį baigėsi dar vienas ultimatumas, po kurio
talibai žadėjo nužudyti dar vieną įkaitą. Tačiau kol kas apie tai nėra žinių. Kabulas
pranešė, kad paprašė talibų pratęsti derybų laiką.
Atrodo, kad įkaitai rizikuoja
mirti ne tik nuo kulkų. Talibų atstovas pats patvirtino, kad daug korėjiečių grupės
narių jaučiasi blogai ir yra susirgę. Anot jo, ypač bloga dviejų moterų padėtis, kurios
stipriai susirgo ir kurių talibai neturi galimybių gydyti. Jis perspėjo, jog jų būklė
tokia prasta, kad yra reali mirties tikimybė.
Dviejų taikių civilių įkaitų
nužudymas susilaukė didžiulio pasmerkimo ne tik iš Pietų Korėjos vyriausybės pusės.
Smerkiančius komunikatus paskelbė ir Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius
Ban Ki-moon, kuris pats yra korėjietis, daugelis Vakarų valstybių.
Pasmerkimo
reakcijų yra ir iš musulmoniško pasaulio. Įkaitų nužudymą smerkė pačiame Afganistane
esantys ulemos, musulmonų akyse turintys religinio mokytojo autoritetą. Įkaitų žudymą
pakvietė sustabdyti didžiausia Egipto musulmonų organizacija, pareiškusi, kad taikių
civilių žudymas yra už islamo principų ribų.
Sekmadienį popiežius Benediktas
XVI kreipėsi į korėjiečių pagrobėjus, žmonių grobimą pavadindamas dieviškojo įstatymo
pažeidimu ir kriminaliniu aktu, kurį nedelsiant reikėtų ištaisyti.
Dėl likusių
įkaitų toliau vyksta derybos, kuriose dalyvauja talibai, specialiai atsiųsti Pietų
Korėjos derybininkai, Afganistano valdžia, kariuomenė. Deja, kol kas derybos yra aklavietėje.
Kabulo valdžia atsisako iškeisti kalinamus talibus į korėjiečių įkaitus po
to, kai neseniai susilaukė vidinės ir tarptautinės kritikos dėl tokio elgesio išlaisvinant
talibų pagrobtą italų žurnalistą. Kritikai teigė, kad pagrobtųjų keitimas į kalinius
tik skatins naujus pagrobimus, kad bus grobiami ir tie žmonės, kurie visai nesusiję
su konfliktu, pavyzdžiui, labdarą vežantys Raudojo Kryžiaus ir kitų humanitarinių
organizacijų darbuotojai, savanoriai medikai, vakariečiai žurnalistai, nepaisant to,
kad pastarieji gali atstovauti laikraštį, kuris kritikuoja NATO karių buvimą ir veiksmus
Afganistane. Po italų žurnalisto iškeitimo į talibų kovotojus Kabulas viešai pareiškė,
kad tai buvo paskutinis kartas ir, atrodo, tokios pozicijos tvirtai laikosi.
Dėl
panašių motyvų atsisakoma talibams mokėti išpirką. Viena vertus, tai taip pat paskatintų
grobimą kitų įkaitų, taigi, suteiktų dar vieną pretekstą kitų žmonių dramoms. Antra
vertus, už išpirką gautus pinigus talibai išleistų ginklams, kuriuos vėliau nukreiptų
prieš tuos pačius vakariečius. Savaime kyla klausimas: ar vienų žmonių gyvybė yra
brangesnė už kitų? Ar dera vaduoti savuosius, tuo pat metu sukeliant mirtiną pavojų
kitiems žmonėms? Dilema iš tiesų be galo sunki.
Dabartinių derybų su talibais
tikslas yra ištrūkti iš šios dilemos „arba...arba“. Stengiamasi įtikinti talibus,
jog įkaitai nėra ta priemonė, kuria naudodamiesi jie gautų tai, ko nori. Tad nėra
prasmės jų laikyti. Taip pat nėra prasmės ir nužudyti. Prašoma juos tiesiog paleisti
be kokių išankstinių sąlygų.
Įkaitų išlaisvinimas karinės operacijos metu kol
kas, atrodo, yra atmetamas, nors buvo žinių, kad į regioną Kabulas pasiuntė specialaus
būrio karius. Korėjiečiai yra išskaidyti į kelias mažas grupes, su jais esantys talibai
keičia buvimo vietą. Tad labai sunku juos sekti, jei pavyktų išlaisvinti vieną grupelę,
tai kitiems įkaitams grėstų betarpiškas pavojus. Todėl Seulas kol kas griežtai pasisako
prieš karinę įkaitų vadavimo operaciją. (rk)