Nuo liepos 9 dienos atostogaujantis popiežius Benediktas XVI jau antrą kartą sekmadienio
vidudienio maldą kalbėjo Italijos šiaurės rytuose, Alpių papėdėje, esančiame Lorenzago
di Cadore kaime. Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje Šv. Tėvas priminė
prieš devynis dešimtmečius, 1917 metų rugpjūčio 1 dieną paskelbtą popiežiaus Benedikto
XV „Notą kariaujančioms valstybėms“.
Kreipdamasis į vidudienio maldos susitikime
dalyvavusius maldininkus, Šv. Tėvas kalbėjo apie kontrastą tarp poilsio nuostabios
gamtos apsupty ir tuo pat metu girdimų žinių apie smurtą ir kruvinas kovas, vykstančias
įvairiose pasaulio šalyse. Tai mane paskatino,- sakė Popiežius,- dar kartą kalbėti
apie žmogaus laisvės pasaulyje dramą. Dievas mums davė nuostabią gamtą ir įpareigojo
mus saugoti ir puoselėti šitą sodą, kuris yra Žemė. Jei žmonės gyvena taikoje su Dievu
ir vieni su kitais, Žemė iš tiesų yra panaši yra rojaus sodą. Deja, nuodėmė žlugdo
Dievo planą, atnešdama į pasaulį nesantaiką ir mirtį. Žmonės pasiduoda Piktojo gundymams
ir skelbia vieni kitiems karus. Šis nuostabus pasaulis, dieviškasis sodas, virsta
pragaru.
Karas ir jo pasekmės – griuvėsiai ir gedulas – visada yra blogis,
nesuderinamas su Dievo planu. Dievas sukūrė pasaulį tam, kad jis gyventų. Ypač žmonių
giminę jis sukūrė tam, kad ji būtų tarsi viena šeima. Tad negaliu,- sakė Popiežius,-
šią akimirką nepaminėti svarbios datos – 1917 metų rugpjūčio 1 dienos. Lygiai prieš
90 metų mano garbusis pirmtakas Benediktas XV paskelbė garsiąją „Notą kariaujančioms
valstybėms“, prašydamas nutraukti Pirmąjį pasaulinį karą. Vykstant lig tol neregėto
masto konfliktui, Popiežius jį pavadino „beprasmėmis žudynėmis“. Šitoks karo apibrėžimas
pateko į istoriją. Jis buvo taikytas 1917 metų vasaros įvykiams, tačiau jo reikšmė
yra kur platesnė, netgi pranašiška, ir šitoks karo apibrėžimas tinka ir visiems kitiems
konfliktams, nusinešusiems nesuskaitomų žmonių gyvybes.
Šiame krašte, kuriame
dabar esame ir kurio gamta savaime byloja apie taiką ir harmoniją, vyko Pirmojo pasaulinio
karo mūšiai. Apie juos liudija gausūs paminklai; jų aidą girdime jaudinančiose Alpių
šalių dainose. Negalime tų įvykių užmiršti. Turime pasimokyti iš mūsų protėvių kančių,
kad daugiau jos nesikartotų. Benediktas XV savo „Notoje“ ne tik smerkė karą, bet taip
pat nurodė juridines priemones teisingos ir pastovios taikos kūrimui – teisės moralinę
galią, subalansuotą ir kontroliuojamą nusiginklavimą, arbitražą valstybių nesutarimams
spręsti, jūrų nepriklausymą valstybėms, patirtų karo nuostolių dovanojimą, okupuotų
teritorijų grąžinimą, derybas, kaip vienintelę nesutarimų sprendimo priemonę. Šis
Europos ir pasaulio ateičiai skirtas Šventojo Sosto siūlymas, įkvėptas krikščioniško
mokymo, buvo priimtinas visiems, nes rėmėsi tautų teisėmis. Tuo pačiu vadovavosi ir
Dievo Tarnai Paulius VI ir Jonas Paulius II įsimintinose kalbose Jungtinių Tautų organizacijoje,
kur Bažnyčios vardu šaukė: „Niekados daugiau karo“. Iš šios vietos,- kalbėjo popiežius
Benediktas XVI sekmadienio vidudienį,- kurioje likę tiek daug praeityje čia vykusių
„beprasmių žudynių“ pėdsakų, kartoju raginimą ištvermingai eiti teisės keliu, ryžtingai
atsisakyti ginklavimosi varžybų, visuotinai atmesti pagundą naujus sunkumus spręsti
senais būdais.
Šių minčių ir šių troškimų kupinomis irdimis, melskime taikos
pasauliui. Prašykime Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo.
Po
vidudienio maldos, Popiežius dar tarė keletą sveikinimo žodžių gausiems, maždaug šešiems
tūkstančiams, susitikime dalyvavusių maldininkų. Sveikino į Lorenzago kaimą sekmadienį
atvykusius Italijos šiaurės rytų Veneto regiono ir Belluno provincijos vadovus, aplinkinių
miestelių merus; taip pat vidudienio maldos susitikime dalyvavusius Venecijos ir Hong
Kongo arkivyskupus kardinolą Angelo Scola ir kardinolą Josephą Zen Ze-kiuną, Italijos
vyskupų konferencijos pirmininką arkivyskupą Angelo Bagnasco ir vietinės Belluno –
Feltre vyskupijos ordinarą vyskupą Giuseppe Andrich. Ypatingai šiltai Šv. Tėvas pasveikino
taip pat susitikime dalyvavusį popiežiaus Jono Pauliaus I brolį Edoardo Luciani. Visiems
apylinkės gyventojams, turistams ir maldininkams Popiežius dar kartą linkėjo ramių
atostogų. (jm)