2007-07-23 17:01:19

Sekmadienio vidudienio malda Alpėse: „Karai – beprasmės žudynės“.


Nuo liepos 9 dienos atostogaujantis popiežius Benediktas XVI jau antrą kartą sekmadienio vidudienio maldą kalbėjo Italijos šiaurės rytuose, Alpių papėdėje, esančiame Lorenzago di Cadore kaime. Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje Šv. Tėvas priminė prieš devynis dešimtmečius, 1917 metų rugpjūčio 1 dieną paskelbtą popiežiaus Benedikto XV „Notą kariaujančioms valstybėms“.

Kreipdamasis į vidudienio maldos susitikime dalyvavusius maldininkus, Šv. Tėvas kalbėjo apie kontrastą tarp poilsio nuostabios gamtos apsupty ir tuo pat metu girdimų žinių apie smurtą ir kruvinas kovas, vykstančias įvairiose pasaulio šalyse. Tai mane paskatino,- sakė Popiežius,- dar kartą kalbėti apie žmogaus laisvės pasaulyje dramą. Dievas mums davė nuostabią gamtą ir įpareigojo mus saugoti ir puoselėti šitą sodą, kuris yra Žemė. Jei žmonės gyvena taikoje su Dievu ir vieni su kitais, Žemė iš tiesų yra panaši yra rojaus sodą. Deja, nuodėmė žlugdo Dievo planą, atnešdama į pasaulį nesantaiką ir mirtį. Žmonės pasiduoda Piktojo gundymams ir skelbia vieni kitiems karus. Šis nuostabus pasaulis, dieviškasis sodas, virsta pragaru.

Karas ir jo pasekmės – griuvėsiai ir gedulas – visada yra blogis, nesuderinamas su Dievo planu. Dievas sukūrė pasaulį tam, kad jis gyventų. Ypač žmonių giminę jis sukūrė tam, kad ji būtų tarsi viena šeima. Tad negaliu,- sakė Popiežius,- šią akimirką nepaminėti svarbios datos – 1917 metų rugpjūčio 1 dienos. Lygiai prieš 90 metų mano garbusis pirmtakas Benediktas XV paskelbė garsiąją „Notą kariaujančioms valstybėms“, prašydamas nutraukti Pirmąjį pasaulinį karą. Vykstant lig tol neregėto masto konfliktui, Popiežius jį pavadino „beprasmėmis žudynėmis“. Šitoks karo apibrėžimas pateko į istoriją. Jis buvo taikytas 1917 metų vasaros įvykiams, tačiau jo reikšmė yra kur platesnė, netgi pranašiška, ir šitoks karo apibrėžimas tinka ir visiems kitiems konfliktams, nusinešusiems nesuskaitomų žmonių gyvybes.

Šiame krašte, kuriame dabar esame ir kurio gamta savaime byloja apie taiką ir harmoniją, vyko Pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Apie juos liudija gausūs paminklai; jų aidą girdime jaudinančiose Alpių šalių dainose. Negalime tų įvykių užmiršti. Turime pasimokyti iš mūsų protėvių kančių, kad daugiau jos nesikartotų. Benediktas XV savo „Notoje“ ne tik smerkė karą, bet taip pat nurodė juridines priemones teisingos ir pastovios taikos kūrimui – teisės moralinę galią, subalansuotą ir kontroliuojamą nusiginklavimą, arbitražą valstybių nesutarimams spręsti, jūrų nepriklausymą valstybėms, patirtų karo nuostolių dovanojimą, okupuotų teritorijų grąžinimą, derybas, kaip vienintelę nesutarimų sprendimo priemonę. Šis Europos ir pasaulio ateičiai skirtas Šventojo Sosto siūlymas, įkvėptas krikščioniško mokymo, buvo priimtinas visiems, nes rėmėsi tautų teisėmis. Tuo pačiu vadovavosi ir Dievo Tarnai Paulius VI ir Jonas Paulius II įsimintinose kalbose Jungtinių Tautų organizacijoje, kur Bažnyčios vardu šaukė: „Niekados daugiau karo“. Iš šios vietos,- kalbėjo popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienį,- kurioje likę tiek daug praeityje čia vykusių „beprasmių žudynių“ pėdsakų, kartoju raginimą ištvermingai eiti teisės keliu, ryžtingai atsisakyti ginklavimosi varžybų, visuotinai atmesti pagundą naujus sunkumus spręsti senais būdais.

Šių minčių ir šių troškimų kupinomis širdimis, melskime taikos pasauliui. Prašykime Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo.

Po vidudienio maldos, Popiežius dar tarė keletą sveikinimo žodžių gausiems, maždaug šešiems tūkstančiams, susitikime dalyvavusių maldininkų. Sveikino į Lorenzago kaimą sekmadienį atvykusius Italijos šiaurės rytų Veneto regiono ir Belluno provincijos vadovus, aplinkinių miestelių merus; taip pat vidudienio maldos susitikime dalyvavusius Venecijos ir Hong Kongo arkivyskupus kardinolą Angelo Scola ir kardinolą Josephą Zen Ze-kiuną, Italijos vyskupų konferencijos pirmininką arkivyskupą Angelo Bagnasco ir vietinės Belluno – Feltre vyskupijos ordinarą vyskupą Giuseppe Andrich. Ypatingai šiltai Šv. Tėvas pasveikino taip pat susitikime dalyvavusį popiežiaus Jono Pauliaus I brolį Edoardo Luciani. Visiems apylinkės gyventojams, turistams ir maldininkams Popiežius dar kartą linkėjo ramių atostogų. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.