Popiežius susitiko su vizitą Ad limina baigiančiais Dominikos vyskupais
Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su Dominikos Respublikos vyskupais,
baigiančiais nuo šios savaitės pradžios vykusį vizitą Ad Limina.
Skaitydamas
jūsų pateiktas pastarųjų penkerių metų ataskaitas, galėjau konstatuoti, jog jūsų Bažnyčia
yra gyva ir dinamiška bendruomenė,- sakė Popiežius Dominikos vyskupams. Ji rimtai
vykdo Viešpaties įsakymą skelbti Evangeliją visai kūrinijai ir stengiasi, kad šitas
skelbimas pasiektų visus žmones. Tad ir ateityje jūsų ganytojiškos veiklos pagrindinis
tikslas tebūnie nuolatinis rūpinimasis, kad tiesa apie Kristų ir tiesa apie žmogų
įsiskverbtų į visus Dominikos Respublikos visuomenės sluoksnius. Tai nelengvas darbas,-
sakė Popiežius,- nes ir jūsų šalies visuomenėje matome aiškius sekuliarizacijos simptomus
ir daugeliui žmonių Dievas nėra nei visko priežastis, nei gyvenimo tikslas. Tačiau,
jūsų tautos siela vis dar yra krikščioniška. Dar netrūksta gyvų ir veiklių bendruomenių,
netrūksta žmonių ir šeimų, besistengiančių rimtai gyventi ir uoliai liudyti savo tikėjimą.
Jų tikėjimas ir uolumas tebūnie atramos taškas visos visuomenės naujajam evangelizavimui.
Naująjį
evangelizavimą nukreipkite pirmiausia į šeimą,- ragino Benediktas XVI Dominikos vyskupus.
Tenebūna šeimos paliktos vienos didžiųjų nūdienos sunkumų akistatoje. Visi tikinčiųjų
bendruomenės nariai vieni kitiems tepadeda asmeniniame ir šeimyniniame gyvenime vykdyti
krikščioniško gyvenimo projektą. Popiežius ragino Dominikos vyskupus taip pat ginti
šeimų teises visuomenės gyvenime, kelti balsą jų vardu, reikalauti, kad ir valstybė
rūpintųsi autentiška šeimų gerove.
Dalį savo kalbos Popiežius skyrė pašaukimų
sielovados ir naujų kunigų formavimo problematikai. Globokite savo kunigų seminarijas.
Tebūna jos jūsų vyskupijų plakančiomis širdimis, kad būsimieji kunigai gautų visapusišką
intelektinį, pastoracinį, bet visų pirma dvasinį formavimą, kad vykdydami savo pašaukimą
sugebėtų būti patikimais Kristaus skelbėjai ir liudytojais.
Svarbi šiuolaikinės
sielovados sritis yra dialogas su kultūra ir, bendrai, su šiuolaikiniu pasauliu. Tai
visų pirma tikinčiųjų pasauliečių veikimo sritis. Tikintieji pasauliečiai yra ir visuomenės
nariai, pasinėrę į jos rūpesčius, ir tuo pat metu Kristaus sekėjai. Šie du keliai
– darbo visuomenėje ir Kristaus sekimo – teneišsiskiria, bet tebūnie vienas tikinčio
žmogaus kelias. Šeimos gyvenimas, darbas, visuomeninai santykiai, politika ir kultūra
– tai specifinės sritys, kuriose tikintieji pasauliečiai yra pašaukti liudyti Kristų.
(jm)