Toliau dedamos pastangos uždrausti kasetines bombas. Šventojo Sosto pozicija.
Ženevoje vyko dar vienas valstybių ekspertų darbo grupės susitikimas, kurio metu buvo
aptariama kasetines bombas draudžiančios konvencijos ruošimo eiga.
Kasetinėmis
bombomis vadinama tam tikra sprogmenų kategorija, kai į numetamą ar paliekamą sprogmens
korpusą yra įmontuojama daug mažesnių sprogmenų, kurie, pagrindiniam sprogmeniui suveikus,
pasklinda po didelę teritoriją.
Tokie sprogmenys yra labai netikslūs, žudo
ir žaloja visus, kas tik pasitaiko jų veikimo zonoje, tad ir civilius, vaikus bei
moteris. Neretai didelė dalis išbarstytų sprogmenų nesprogsta iškart ir taip sukelia
ilgalaikį pavojų taikioms civilių žmonių bendruomenėms, kurios, konfliktui pasibaigus,
lieka gyventi kasetinių bombų naudojimo zonose, čia dirba žemę arba gano gyvulius.
Ypač skaudu, kai nuo sprogmenų per savo smalsumą nukenčia ar žūva vaikai.
Kasetines
bombas gamina bent 34 šalys, o savo kariniuose arsenaluose jų turi bent 75 valstybių
karinės pajėgos. Įtariama, kad bendras sprogmenų skaičius viršija šimtus milijonų
ir, anot kai kurių vertintojų, artėja link dviejų milijardų. Per pastaruosius keturiasdešimt
metų kasetinės bombos naudojimo atvejai užfiksuoti bent 25 valstybėse, nužudant ar
sužalojant tūkstančius žmonių. Pakanka paminėti Laosą, kuriame vis dar, praėjus jau
trims dešimtmečiams nuo to laiko, kai JAV karinės oro pajėgos kasetinėmis bombomis
bombardavo šį kraštą, nuolatos nuo nesprogusių bombų žūva civiliai žmonės.
Jungtinių
Tautų Organizacija jau kelinti metai organizuoja susitikimus tarp valstybių, bandydama
pasiekti konsensusą dėl tokio tipo sprogmenų naudojimo uždraudimo. iuo metu jie visikai
u˛drausti tik Belgijoje.
Atskira Norvegijos vyriausybės iniciatyva, 2007 metų
pradžioje Osle vyko konferencija, kurios metu 46 valstybės iš 49 dalyvavusių paskelbė
deklaraciją, kurioje pareiškė pasirašysiančios tarptautinį susitarimą, draudžiantį
gaminti, naudoti ar kaupti kasetines bombas. Tarp pasirašiusiųjų tokios ginklų gamyboje
pirmaujančios šalys kaip Kanada, Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Konferencijoje
nedalyvavo JAV ir Izraelis, kuris nesenuose kariniuose veiksmuose Libane bombardavimui
panaudojo daugybę kasetinių bombų.
Yra siūlymų tokį tarptautinį susitarimą
kaip papildantį protokolą pridėti prie 1980 metų Ženevos „Konvencijos dėl tam tikrų
įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai,
naudojimo uždraudimo arba apribojimo“. Kiti mano, jog greičiau ir veiksmingiau būtų
sukurti atskirą tarptautinę sutartį. Jei valstybės sutartinai dirbtų šia linkme, kasetines
bombas draudžiančio tarptautinio susitarimo būtų galima tikėtis jau 2008 metais.
Oslo
konferencijos darbus pratęsė visai neseniai, gegužės 23-25 dienomis Pietų Amerikoje,
Peru sostinėje Limoje vykusi konferencija, sušaukusi apie 100 valstybių atstovus.
Jos metu 23 šalys prisidėjo prie minėtos Oslo konferencijos deklaracijos pažadų dar
2008 metais pasirašyti kasetines bombas draudžiančią tarptautinę sutartį. Tačiau kitos
šalys akivaizdžiai vilkino tokios sutarties svarstymą, pageidavo įvairių išlygų, išimčių
tam tikriems kasetinių bombų tipams.
Šiomis dienomis Ženevoje vykusiame ekspertų
susitikime kalbėjo, jau ne pirmą kartą šiuo klausimu, arkivyskupas Silvano Tomasi,
nuolatinis Šventojo Sosto atstovas Ženevoje esančiuose Jungtinių Tautų Organizacijos
padaliniuose.
Anot jo, jau pakankamai kalbėta ir derėtasi, laikas priimti sprendimus.
Būtų tikrai labai gaila, jei tokį skubų ir svarbų humanitarinės problemos sprendimą
atitolintų kariniai apskaičiavimai ar komerciniai interesai. Būtų labai gaila, jei
būtų apsiribota tik formaliais gestais ir pareiškimais, niekuo realiai nepadedant
nuo kasetinių bombų jau kenčiančioms žmonių bendruomenėms ir neužkertant kelio panašioms
kančioms ateityje.
Arkivyskupas Tomasi pabrėžė, kad Oslo ir Limos konferencijų
rezultatai yra geri, tad šiose konferencijose pradėti procesai galėtų papildyti Jungtinių
Tautų Organizacijos ir Konvencijos dėl įprastinių ginklų kontekste vykdomas derybas
dėl kasetinių bombų naudojimo uždraudimo.
Arkivyskupas Tomasi pripažino, kad
tokio pobūdžio problemas negalima išspręsti, šiuo konkrečiu atveju uždrausti naudoti
kasetines bombas ir sunaikinti sukauptus jų arsenalus, be pereinamojo periodo. Tačiau
yra įmanoma ir todėl privaloma valstybėms nenaudoti bent jau kai kurių tipų, pačių
žalingiausių kasetinių bombų arba naudoti tik nacionalinės teritorijos gynybos tikslu.
Nuolatinis
Šventojo Sosto atstovas priminė, kad Šventasis Sostas Limos konferencijoje išplatino
„Notą apie kasetinių bombų problemą“. Notoje trumpai pateikiamas Šventojo Sosto požiūris,
kurio kertiniai teiginiai yra šie: kasetinės bombos iškelia neatidėliotiną humanitarinę
problemą. Patirtis parodė, kad tiek konfliktų metu, tiek po jų kasetinės bombos labiausiai
kenkia civiliams ir taikiems žmonėms, trukdo evakuotiems ar pabėgusiems žmonėms grįžti
į savo žemes ir užsiimti išgyvenimui būtina veikla. Todėl yra būtina išbraukti kasetines
bombas iš „įprastinės ir teisėtos ginkluotės“ kategorijos bei uždrausti jas, kaip
ir kai kuriuos kitus ginklus, pasižyminčius itin žiauriu, baisiu ar beatodairišku
poveikiu.
Notoje atmetama „technologinio patobulinimo“ logika. Pasak šios,
reikia patobulinti kasetines bombas taip, kad jų panaudotų ir nesprogusių liktų minimaliai,
iki 1 procento. Kitaip tariant, iš 100 000 numestų kasetinių bombų „blogiausiu atveju“
nesprogtų „tik“ 1000 sprogmenų, kuriuose kiekviename yra dar dešimtys ar šimtai mažesnių
mirtinai pavojingų sprogmenų.
Vienintelis tikrai geras, racionalus ir idealus
sprendimas yra visiškas kasetinių bombų atsisakymas ir draudimas jas gaminti ar kaupti.
Tik šiuo sprendimu būtų deramai pripa˛inta pamatinė žmogaus orumo vertybė. (rk)