Jurgis Matulaitis, tikras Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas

Iš popiežiaus Jono Pauliaus II 1997 m. birželio 5 d. Apaštališkojo laiško Lietuvos vyskupams, švenčiant lietuvių tautos „krikšto“ 600 metų jubiliejų:

Kaip tikras „Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas“ (2 Pt 1,1), arkivyskupas Jurgis Matulaitis buvo Vilniuje toliaregis ir rūpestingas ganytojas visiems savo tikintiesiems, net ir patiems tolimiausiems. Būdamas ištikimas savo vyskupiškam šūkiui „Nugalėk blogį gerumu“, jis savo ganytojiškoje tarnyboje nugalėjo daug ir didelių sunkumų, tapdamas „visų vergas, kad tik daugiau jų laimėtų“ (1 Kor 9, 19) rūpindamasis tiktai Bažnyčios gerove ir sielų išganymu.

Su jo vaisinga bažnytine tarnyba lieka susijusi įvairi pastoracinė iniciatyva, kurioje verta prisiminti pasauliečių apaštalavimo veiklą ir Bažnyčios socialinio mokslo paskleidimą. Šia iniciatyva jis pažadino tikinčiųjų atsakomybę, siekiant visa atnaujinti Kristuje. Jo rūpesčiu, be to, buvo reformuota Marijonų vienuolija ir įkurtos dvi moterų vienuolijos: Nekalto Prasidėjimo Seserys ir Eucharistinio Jėzaus Seserys.

Popiežiaus Pijaus XI paskirtas Lietuvos apaštaliniu vizitatorium, arkivyskupas Matulaitis ėmėsi darbo su didele išmintimi ir visu uolumu, taip kad netrukus apaštaline konstitucija „Lituanorum gente“ (1926 balandžio 4 d.) buvo galima įkurti Lietuvos bažnytinę provinciją. Katalikiškas gyvenimas gražiai suklestėjo, pasireikšdamas katekizacija, dvasiniais pašaukimais, katalikų akcija, Evangelijos įkvėptais kultūriniais darbais.

Geroji sėkla, su tokiu dideliu uolumu paskleista arkivyskupo Matulaičio, atnešė šimteriopą vaisių ir Bažnyčia išgyveno naują pavasarį“. To negana, jis pats norėjo tapti tuo kviečių grūdu, kuris apmiršta žemėje, kad neliktų vienas, o galėtų duoti gausių vaisių (plg. Jn 12, 24). Tai liudija jo žodžiai, kuriuos kaip dvasinį testamentą paliko savo dienoraštyje. Noriu juos šiandien pakartoti drauge su jumis: „O Jėzau, leisk, kad aš pasiaukočiau tavo Bažnyčiai ir tavo krauju atpirktoms sieloms, kad gyvenčiau su tavimi, kad dirbčiau su tavimi, kad kentėčiau su tavimi ir, kaip tikiuosi, kad f mirčiau ir karaliaučiau drauge su tavimi“.