Benediktas XVI Asyžiaus kunigams ir vienuoliams: padėkite tikintiesiems suvokti šventumą

Atvykęs į šv. Rufino katedrą, po trumpos Adoracijos, popiežius Benediktas Asyžiaus diecezijos kunigams, vienuoliams ir vienuolėms pasakė kalbą, kurioje kalbėjo apie didžiausią Asyžiaus misiją – padėti žmonėms sutikti ir priimti Kristų, padėti jiems būti šventais.

Anot Šventojo Tėvo, jis atvyko į Asyžių kaip piligrimas, Pranciškaus pėdomis ir ne tik: Asyžiaus Bažnyčios gyvenime buvo daug šventųjų. Kaip nepaminėti kitų šventųjų: Rufino, Renaldo, Angelo? Ar Klaros ir Gabrieliaus?

Pasak tradicijos, Rufino katedroje saugoma būtent ta krikštykla, kurioje Pranciškus ir Klara buvo pakrikštyti. Negalime užmiršti, - kalbėjo popiežius Benediktas, - kad prieš atsivertimą ir radikalų pasirinkimą jaunystėje, Pranciškaus pirmasis „atsivertimas“ įvyko krikšto dovanoje. Jo pilnas atsidavimas Dievui tapus suaugusiam yra ne kas kita, kaip šventumo daigo, gauto krikšto metu, subrendimas. Yra svarbu, kad savo gyvenimuose ir sielovadoje įsisąmonintume šią krikšto dimensiją šventume. Tai daigas, kurio brandinimas yra dovana ir pareiga visiems pakrikštytiesiems. Klausti „ar nori gauti krikštą“ tuo pat metu reiškia klausti „ar nori būti šventas“?

Milijonams maldininkų, kurie praeina Asyžiaus gatvėse pritraukti Pranciškaus charizmos, turi būti padėta suvokti krikščioniško gyvenimo centrą ir jo keliamus aukštus reikalavimus. Nepakanka susižavėjimo Pranciškumi: per jį turi sutikti, išpažinti ir mylėti patį Kristų.

Mūsų laikais, - pastebėjo popiežius, - dažnai sutinkame tendenciją žavėtis ypatingu Kristaus žmogiškumu, tačiau nepriimti jo gilioje dieviškumo paslaptyje. Panašiai nuskurdinamas ir sužalojamas Pranciškaus asmuo, kai yra kalbama tik apie tuos jo bruožus, kurie yra vertinami šiuolaikinės kultūros, užmirštant jo radikalų Kristaus pasirinkimą. Bet juk būtent pastarasis tapo Pranciškaus gyvenimo širdimi. Jums, kunigams, diakonams ir vienuoliams tenka atsakomybė atnaujinti sielovadą šia kryptimi, - pabrėžė Šventasis Tėvas, vėliau pridūręs, jog valandų liturgija, Eucharistijos šventimas ir garbinimas, Švento Rašto skaitymas ir Rožinio malda yra tie instrumentai, kurie padeda įveikti baimes, nepaskęsti dėl nuovargio bei pažeidžiamo žmogaus trapumo ir ištikimai gyventi brolišką gyvenimą, vykdyti sielovados darbus.

Asyžius tapo taikos ir dialogo tarp kultūrų bei tikėjimų vieta. Tai šio miesto dovana, pašaukimas ir vertė. Tačiau Asyžiaus misija taikai ir dialogui yra susijusi su Pranciškumi ir negali būti atskirta nuo jo dvasingumo. Pranciškui viskas prasideda Dievu ir viskas Jame baigiasi. Tik todėl, kad Pranciškus yra „Dievo žmogus“, jis yra ir dėl kitų žmonių gyvenantis žmogus. Atskirti šią „vertikalią“ Pranciškaus dvasingumo dimensiją nuo „horizontaliosios“ jo kasdienio gyvenimo dimensijos reikštų padaryti Pranciškų nebeatpažįstamu.

Galiausiai popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie Asyžiaus ryšį su visa Bažnyčia ir Romos Vyskupu. Šis ryšys yra Bažnyčios visuotinumo išraiška. Pats Pranciškus puoselėjo didžiulę pagarbą tiek Romos, tiek Asyžiaus vyskupams. Šis faktas turi ne tik biografinę, bet ir bažnytinę, „ekleziologinę“ dimensiją, - sakė popiežius Benediktas. (rk)