Benediktas XVI Šiaurės Afrikos vyskupams: liudykite visuotinę brolystę

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI pasveikino visus regioninės Šiaurės Afrikos vyskupų konferencijos ganytojus, kuriuos prieš tai buvo priėmęs kiekvieną atskirai. Šiaurės Afrikos ganytojai Romoje lankėsi su vizitu ad Limina ir Šventajam Tėvui davė ataskaitas apie jiems patikėtas vyskupijas.

Popiežius paprašė Šiaurės Afrikos regiono vyskupų perduoti jo linkėjimus ir sveikinimus savo diecezijų tikintiesiems, kunigams, vienuoliams ir vienuolėms. Jis palinkėjo vis didesnės draugystės tarp pačių vyskupų, nepaisant to, kad kartais jie gyvena ir darbuojasi labai skirtinguose kontekstuose, sprendžia labai skirtingus uždavinius. Popiežius vyskupams taip pat linkėjo didesnės draugystės su moterimis ir vyrais, kurių tarpe jie gyvena tam, kad galėtų juos vesti į tikrą susitikimą su Viešpačiu. Į šį susitikimą reikia eiti Eucharistijos keliu, patarė popiežius Benediktas: reikia ją švęsti ir adoruoti. Tik asmeninis susitikimas su Viešpačiu gali sugriauti tas kliūtis, kurios mus skiria nuo Jo ir nuo kitų žmonių.

Šventasis Tėvas priminė Šiaurės Afrikos Bažnyčių istorinį vaidmenį. Jos čia atsirado dar pirmaisiais krikščionybės amžiais ir visuotinei Bažnyčiai davė tokius mąstytojus, kaip Augustinas ir Kiprijonas. Ir šiandien yra jaunų Šiaurės Afrikos krikščionių, kurie studijuoja įvairiose vietose. Popiežius patarė vyskupams jais rūpintis, būti solidariais su jais ir suteikti dvasinę pagalbą.

Šventasis Tėvas pabrėžė tarpreliginio dialogo svarbą Šiaurės Afrikoje, kuri didžiąja dalimi yra musulmoniška. Tokio dialogo skubiai ir būtinai reikia tam, kad būtų įveiktos dabar esančios įtampos ir kartu dirbama dėl taikos, teisingumo ir susitaikymo.

Dialogas gali vykti įvairiuose lygmenyse. Nuo mokslo žmonių profesinio bendradarbiavimo iki šeimų ir bendruomenių draugystės.

Atskiras klausimas yra emigracija. Daugybė žmonių, ieškodami geresnio gyvenimo, stengiasi kirsti Viduržemio jūrą ir pasiekti Europą. Prieš tai jie patenka į Šiaurės Afrikos pakrantes. Čia jų padėtis kartais būna kelianti nerimą, kartais tiesiog dramatiška ir negali palikti abejingais. Šventasis Tėvas palinkėjo Bažnyčioms rasti būdų, kaip tą padėtį palengvinti, taip pat išreikšdamas viltį, jog regiono valstybės sukurs tokią ateitį, kuri teiks viltį žmonėms, nuo kurios nereikės bėgti.

Galiausiai popiežius Benediktas pabrėžė vienuolių, moterų ir vyrų, darbo svarbą Šiaurės Afrikos vyskupijose. Jų nesavanaudiškas pasišventimas artimui, nepaisant kilmės ir religijos, yra visų vertinamas. Toks pasišventimas turi gimti paties žmogaus viduje, visiškai laisvai atsisakant savęs tam, kad viskuo priklausytum Dievui. Toks priklausymas Dievui sužadina degantį troškimą eiti pas savo artimą, ypač pas silpniausius ir mažiausius. Taip Bažnyčia iš tikro tarnaus visiems ir bus tikra liudytoja tos visuotinės brolystės, kurios savo mokinius mokė Kristus. (rk)