Palangos bažnyčiai 100 metų

Birželio 2 dieną, Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko mokslinė konferencija, skirta bažnyčios 100 – čio jubiliejui. Konferenciją organizavo Palangos miesto savivaldybė, Lietuvos dailės muziejus ir Palangos parapija.
Konferenciją atidarė Palangos parapijos klebonas kan. dr. Algis Genutis. Jis tarė sveikinimo žodį, primindamas, kad Palangos bažnyčia yra tarsi miesto atpažinimo simbolis. Klebonas pasidžiaugė, kad mokslininkai ir menininkai neliko abejingi šiam bažnyčios jubiliejui, atkreipdami dėmesį į joje esančius meno ir architektūros turtus, kaip į svarbų krikščioniškosios Lietuvos sakralinio meno paveldą, kurį reikia puoselėti ir išsaugoti dėl jo unikalumo. Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Palangos miesto meras Remigijus-Alvydas Kirstukas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Konferencijos metu buvo perskaityta keturiolika pranešimų. Telšių vyskupo Jono Borutos SJ vardu pranešimą „Palangos Romos katalikų bažnyčios reikšmė įtvirtinant ir puoselėjant kriščionybę Lietuvos pajūrios krašte“ perkaitė Telšių vyskupo generalvikaras prel. Dr. Juozas Šiurys.
Dera atkreipti dėmesį į keletą svarbesnių pranešimų. Regimanta Stankevičienė skaitė pranešimą tema:“Palangos Švč. M. marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveiklos „ŠVČ. Mergelė Marija su Jėzumi“ ikonografijos ir istorijos bruožai“ – ji tvirtino, kad šis paveikslas yra vienas seniausių Marijos paveikslų Lietuvoje, kurio kilmė siekia net XVII a. vidurį. Šiuo metu paveikslas yra restauruojamas Lietuvos dailės muziejaus restauracijos centre. Apie šio paveikslo ir jo apkaustų restauraciją pasakojo dr. Jūratė Senvaitienė. Daktarė Rūta Janonienė analizavo bažnyčios meno vertybes (altorius, paveikslus, ir kitus sakralinio meno kūrinius).
Morta Baužienė kalbėjo apie bažnyčios architektūrą – laikmetis, neogotika, architektas. Bažnyčią projektavęs švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas yra suprojektavęs ir daugiau bažnyčių Lietuvoje. Statant Palangos bažnyčią buvo panaudota net 18 formų plytų, kurios sukomponuotos į vieną bendrą derinį puošia tiek vidų, tiek išorę. Bažnyčia turtinga ir medžio drožyba, šiuos darbus yra atlikęs liaudies meistras Andrius Liebus, apie tai kalbėjo Palangos miesto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskytė. Pranešimą skaitęs Egidijus Miltakis apžvelgė bažnyčioje saugomus archyvus. Prelegentas teigė, jog atrastas raštas iš 1775 metų, kuriame aprašytas bažnyčios inventorius ir mediniai altoriai – du iš jų ir šiandien puošia bažnyčios šonines navas. Dėka išlikusio rašto žinoma kaip atrodė minėti altoriai, ir kaip jie atrodo šiandien. Taip pat konferencijos dalyviams buvo pristatytas fotomenininko Ado Sendrausko albumas „Palangos bažnyčia šimtmečio išvakarėse“, kuriame yra užfiksuoti svarbiausi architektūriniai ir sakralinio meno fragmentai.
Konferencijoje nuspręstą visą vykusios konferencijos medžiagą publikuoti atkirame „Žemaičių žemė“ rugpjūčio mėnesio leidinyje, prieš pat 100 –čio iškilmes.
Konferenciją užbaigė iškilmingos Šventosios Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. Dr. Juozas Šiurys. (kun. Saulius Stumbra)