Popiežius Romoje vadovaus Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei

Ketvirtadienio vakarą popiežius Benediktas XVI vadovaus Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei – Devintinėms. Iškilmės Mišias Šv. Tėvas aukos aikštėje priešais Romos vyskupijos katedrą, Laterano Šv. Jono baziliką, o po Mišių vadovaus eucharistinei procesijai į Didžiąją Marijos baziliką, esančioje kiek daugiau nei už kilometro nuo Romos katedros. Procesija keliaus centrine Romos gatve, Via Merulana, vedančia iš vienos didžiosios bazilikos į kitą.

Devintinės švenčiamos ketvirtadienį po Sekminių oktavos, t.y., šešiasdešimtąją dieną po Velykų. Daugumoje kraštų ši liturginė iškilmė yra nukeliama į sekmadienį. Tačiau Romoje, pagal popiežiaus Jono Pauliaus II 1979 metais atgaivintą tradiciją, Devintinių iškilmės proga rengiama eucharistinė procesija.

Eucharistija ir Eucharistinė auka yra aukščiausia Bažnyčios Dievui skirta kulto išraiška. Kaip tik šiemet popiežius Benediktas XVI paskelbė Apaštališkąjį posinodinį paraginimą „Sacramentum Caritatis“, kuriame apibendrino prieš porą metų Vatikane vykusios Vyskupų Sinodo asamblėjos išvadas. Šios asamblėjos tema buvo skirta Eucharistijai – Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltiniui ir viršūnei.

Šalia daugelio įvairių klausimų, popiežius dokumente kalba ir apie Eucharistijoje išgyvenamo Dievo meilės slėpinio ryšį su Eucharistijos adoracija. Keli dokumento paragrafai yra skirti būtent Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei, ypač adoracijai ir eucharistiniam pamaldumui. Popiežius labai aiškiai nurodo, kad Eucharistijos šventimas ir Eucharistijos adoravimas ne mišių metu yra tampriai susiję, nes Mišios yra ta vieta, iš kurios kyla Sakramentas ir pasilieka. Eucharistija yra sakramentas, kuris pasilieka net ir pasibaigus Eucharistijos šventimui. Šv. Tėvas dokumente karštai skatina asmeninį Švenčiausiojo aplankymą, bendruomeninę adoraciją ir eucharistines procesijas, ypač Devintinių iškilmės proga, bei prašo, esant galimybėms, skirti atskiras bažnyčias arba koplyčias nuolatinei Švč. Sakramento Adoracijai.

Egzistuoja objektyvus nuoseklumo ryšys tarp Eucharistijos ir gyvenimo, tarp tikėjimo ir žmogaus veiksmų. Eucharistijoje išgyvenama Dievo meilė privalo būti liudijama visose tikinčio žmogaus gyvenimo srityse. Eucharistijoje išgyvenamas Dievo meilės slėpinys turi atsispindėti tikinčių žmonių išpažįstamose ir liudijamose moralinėse vertybėse, jų požiūryje į šeimą, į gyvybės šventumą, į laisvę, teisingumą, atsakomybę už bendrą gėrį. Šios vertybės - rašo Benediktas XVI - privalo būti interpretuojamos ir išgyvenamos ne individualistiškai, ne savanaudiškai, bet suderinamai su Eucharistijoje mus nuolat dovanojama Dievo meile. (sk)