Chaldėjų padėka popiežiui už pareikštą užuojautą tragiškai žuvus keturiems dvasininkams
Popiežiaus žodžiai guodžia, stiprina viltį, drąsina pasilikti tėvynėje, vykdyti kasdienę
krikščionių misiją Irake, - šiais žodžiais Šv. Tėvo chaldėjų Bažnyčiai pareikštą užuojautą
dėl keturių dvasininkų tragiškos žūties priėmė Kirkuko katalikų chaldėjų arkivyskupas
Louis Sako. Jis su kitais chaldėjų Bažnyčios vyskupais iš Irako ir kitų pasaulio kraštų,
su Babilonijos patriarchu Delly priešakyje, su skaitlingais kunigais ir šimtais tikinčiųjų,
dalyvaujant ir dviem ortodoksų vyskupam, pirmadienį į amžino poilsio vietą palydėjo
kunigą Raghed Ganni ir su juo sekmadienį Mosule nužudytus tris palydovus, diakonus
Daud, Hanna ir Bidawid. Laidotuvėse kun. Ganni gimtinėje, Karameles kaime, nepaisant
įtampos ir pavojaus, dalyvavo maždaug du tūkstančiai žmonių, tarp jų vieno iš nužudytų
diakonų žmona, užpuolimo metu buvusi kartu su nužudytaisiais. Kalbėdama laidotuvėse
ji papasakojo, kaip buvo užpulti ir barbariškai nužudyti keturi jauni Irako katalikų
dvasininkai. Laidotuvių apeigoms vadovavo Mosulo chaldėjų arkivyskupas Faraj Rahho.
Jam asistavo chaldėjų vyskupai iš Irako, Libano, Jungtinių Valstijų ir Australijos.
Po Mišių chaldėjų patriarchas Emmanuel III Delly dar kartą pasmerkė baisų nusikaltimą
prieš Dievą ir žmoniją bei paragino chaldėjų bendruomenę Irake skausmo valandą likti
ištikimais ir tvirtais tikėjime. Patriarchas taip pat dėkojo popiežiui Benediktui
XVI už nužudytųjų artimiesiems pareikštą užuojautą ir už solidarumą su visais chaldėjais
tiek Bažnyčioje Irake, tiek diasporoje. Pagal chaldėjų katalikų liturginį paprotį,
gedulingos Mišios už nužudytus dvasininkus buvo tęsiamos tris dienas iki šio trečiadienio.
Kirkuko katalikų chaldėjų arkivyskupas Louis Sako papasakojo, kad užuojautą chaldėjams
pareiškė taip pat kai kurie Kirkuko musulmonų vadovai, kurie užtikrino savo solidarumą
ir pasmerkė nežmogišką pasikėsinimą, pareikalavusį keturių dvasininkų gyvybę.
Sekmadienį
Mosule surengtų žudynių vykdytojai yra nežinomi. Niekas neprisiėmė atsakomybės už
žudynes. Tuo metu krikščionių bendruomenėje yra jaučiamas itin didelis nerimas dėl
pernelyg perdėto dėmesio šiam įvykiui vietinėje Irako žiniasklaidoje. Kaip pavyzdį
Irako chaldėjai nurodo į Ishtar televizijos programą, kuri be pertraukos tris paras
kalba apie dvasininkų nužudymą. Krikščionys būgštauja, jog tai daroma propagandiniais
sumetimais tų jėgų, kurios yra suinteresuotos įsteigti vadinamąjį krikščionišką getą
Ninėvėjos lygumų regione. Tikindamos, kad autonominio regiono sukūrimas yra vienintelė
išeitis krikščionims išsigelbėti, šios jėgos bando priversti visus krikščionis išvykti
iš Bagdado bei Musulo ir apsigyventi krašto šiaurėje, prie Kurdistano. Chaldėjų vyskupai
tokiai minčiai net tik nepritaria, bet jai ryžtingai priešinasi nurodydami, kad autonomiško
krikščioniško regiono sukūrimas yra pavojingas ir priešingas Bažnyčios misijos esmei.
(sk)