Pasaulinė aplinkos apsaugos diena buvo įsteigta daugiau prieš 35 metus, 1972-aisiais
vykusioje Stokholmo konferencijoje, kurią organizavo Jungtinės Tautos. Jos metu apie
115 valstybių bei tarptautinių organizacijų atstovų pritarė įsteigimui tokios dienos,
kuri primintų, jog žmonija, jos gyvenimas ir išlikimas yra be galo glaudžiai susiję
su aplinka. Globalinėms aplinkos apsaugos problemoms tirti ir ieškoti galimų sprendimų
buvo įkurta Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa (UNEP).
Tik keliais
pastaraisiais metais aplinkos apsaugos temos ir problemos paliko ekspertų būrelius
ir per žiniasklaidą pasiekė plačiąją visuomenę su, deja, jau grėsmingu tonu ir baugiomis
prognozėmis.
Šių metų Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos tema buvo mūsų planetos
poliuose esantys ledynai. Didžiulės ir atšiaurios ledynų teritorijos yra svarbi pasaulinės
ekosistemos dalis, kuriai žmogaus veikla, įtakojanti klimato atšilimą, turi lėtą ir
mažai pastebimą poveikį, ko nebūtų negalima pasakyti apie galimas ledynų pasekmes,
kurias numato teoriniai mokslininkų modeliai. Poveikis gamtai būtų didžiulis, o taip
pat ir visai žmonijai. Iš tiesų, jei tirpstantys ledynai ženkliai pakeltų bendrą vandenynų
ir jūrų lygį, vandeniu užliejant didžiulius žemės plotus, tai labai stipriai įtakotų
žmonijos socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, ir vargu ar teigiama linkme.
Nė viena tauta ar valstybė negali likti abejinga ar susirūpinusi tik savimi tokios
ateities perspektyvoje. (rk)