Šiaurės Afrikos vyskupų vizitas Ad limina

Pirmadienį vizitą Ad limina pradėjo Šiaurės Afrikos regioninės vyskupų konferencijos nariai. Pastarąją vyskupų konferenciją sudaro keturių šalių katalikų bendruomenių ganytojai – Maroko, Tuniso, Alžyro ir Libijos. Nors pirmaisiais Bažnyčios amžiais dauguma Šiaurės Afrikos gyventojų buvo krikščionys, šiandien jų bendruomenės labai mažos. Daugiausia katalikų Bažnyčios narių – apie 100 tūkstančių šiuo metu yra Libijoje, Maroke ir Tunise – po 20 tūkstančių, o Alžyre tik apie 3,5 tūkstančio. Libijoje katalikai sudaro beveik 2 procentus gyventojų; kitose trijose šalyse – tik šimtąsias arba dešimtąsias procento dalis.

Krikščionybės kelias į Šiaurės Afriką buvo panašus kaip ir į kitas Romos imperijos provincijas. Kartagina, Hiponas ir kiti miestai greit tapo svarbiais tikėjimo židiniais, davusiais Bažnyčiai kelis popiežius ir tokias asmenybes kaip šv. Augustinas. Aštuntajame amžiuje Šiaurės Afriką užėmę arabai atnešė islamą ir arabų kalbą bei kultūrą. Dešimtajame – vienuoliktajame amžiuje galutinai išnyko paskutinieji krikščionybės židiniai. Nauja evangelizavimo banga prasidėjo tik drauge su europiečių kolonializmu. Naujos vyskupijos Šiaurės Afrikoje buvo įkurtos tik devynioliktajame amžiuje arba net dvidešimtojo pradžioje. Šiuo metu Maroke yra dvi arkivyskupijos, Alžyre viena arkivyskupija su trimis sufraganinėmis vyskupijomis, Tunise viena vyskupija, o Libijoje veikia trys Apaštališkieji vikariatai ir viena Apaštališkoji prefektūra. Visą regioninę Šiaurės Afrikos vyskupų konferenciją sudaro septyni vyskupai, nes šiuo metu keli sostai neturi ganytojų. (jm)