Kaip atsakyti į iškylančias naujas branduolines problemas?

2010 metais vyks jau VIII Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) peržiūros konferencija.

Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis buvo pasirašyta 1970 metais, dar tebevyraujant šaltojo karo įtampai. Ji išlieka vienu iš pagrindinių instrumentų tarptautinio branduolinio saugumo užtikrinimui jau beveik 40 metų. Jos galutinis tikslas, kaip nuolatos primenama, yra visiškas branduolinių ginklų atsisakymas mūsų planetoje. Nors to turbūt dar teks ilgai laukti, tačiau viltį teikia tai, kad kai kurios šalys sumažino savo branduolinių ginklų resursus, nors ir likę verčia pasijusti labai nejaukiai. Tačiau branduolinės energijos panaudojimas taikiems tikslams Sutartyje yra pripažinta kaip kiekvienos valstybės neatimama teisė.

Kas penkeri metai rengiamų Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūros konferencijų tikslas yra įvertinti kintančią situaciją ir išnagrinėti galimus problemų sprendimų būdus. Iki 2010 metų bus rengiami paruošiamieji susitikimai. Būtent viename iš jų, BGNS peržiūros konferencijos paruošiamojo komiteto pirmojoje sesijoje, neseniai pasisakė ir nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas monsinjoras Michael Banach prie Jungtinių Tautų industrinio vystimosi organizacijos (UNIDO).

Jis išreiškė Šventojo Sosto nuomonę, kad 2005 metais vykusi peržiūros konferencija yra mažiau nei patenkinama. Joje nebuvo surasta jokio esminio kompromiso tarp dabar tarptautinėje bendruomenėje egzistuojančių skirtingų pozicijų. Būtų išties apmaudu, jei ir 2010 metais vyksianti konferencija pakartotų tokią nesėkmę.

Kad būtų pasiekta geresnių rezultatų, Šventojo Sosto nuomone, negalima ignoruoti ir apeiti trijų problematikų grupių.

Pirma, tai sąsajos tarp branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo. Šie du punktai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, o jų skaidrumas ir kontrolė yra vienas iš pagrindinių kovos prieš branduolinį terorizmą, tad ir taikos bei saugumo užtikrinimo instrumentų. Tarptautinė atominės energijos agentūra yra institucija, kuri ir toliau turi prižiūrėti kaip valstybės laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

Antroji problematikų grupė yra susijusi su pirmąja: tai būtinybė sukurti forumą, kuriame būtų pasitikima vienas kitu ir realiai bendradarbiaujama. 2005 metų peržiūros konferencija parodė, kad individualūs interesai nusveria kolektyvinius, o tai silpnina ir taip jau nestiprų branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo procesą. Reikia labiau įsisąmoninti kaip stipriai nacionalinis saugumas yra susijęs su tarptautinio saugumo interesais. Toks sąmoningumas turėtų padėti rasti daugiašalį problemų sprendimą. Nuolatinis Šventojo Sosto atstovas priminė seną pastabą, paminėtą taip pat ir popiežiaus Benedikto XVI jo 2006 metų žinioje Pasaulinės taikos dienos proga: branduoliniame kare nebus laimėtojų, bus tik aukos. Todėl manymas, kad branduolinio ginklo turėjimas užtikrina šalies saugumą yra visiškai klaidingas. Tikro tarptautinio saugumo, tikros tarptautinės taikos požiūriu reikėtų, kad nė viena šalis neturėtų nė vieno branduolinio ginklo.

Trečia problematikų grupė yra susijusi su sąmoningumo tarptautinėje bendruomenėje skatinimu. Kuo tarptautinės bendruomenės sąmoningumas dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties bus didesnis, tuo sutartis bus veiksmingesnė ir labiau tarnaus taikai.

Taika yra daugiau, negu karo nebuvimas ir pusiausvyra tarp dviejų viena kitai priešiškų karinių jėgų. Taika yra teisingumas, pagarba žmogaus gyvenimui, įstatymo pirmenybė prieš fizinę jėgą. Taika nėra pasiekiama kartą visiems laikams, ji kuriama nuolatos ir be paliovos, - cituodamas Bažnyčios principus savo kalbą baigė Michael Banach, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas UNIDO.

Plačiau apie BGNS peržiūros konferenciją galite pasižiūrėti čia: http://www.un.org/NPT2010/index.html