Pasaulinė komunikavimo diena

Sekmadienį katalikų Bažnyčioje minima Pasaulinė komunikavimo diena. Ji skirta apmąstyti vieną ar kitą paskirties ir panaudojimo aspektą tų instrumentų, kurie vadinami „socialinės komunikacijos priemonėmis“. Tai yra visos tos komunikacijos priemonės, kurios pasiekia plačius visuomenės sluoksnius – laikraščiai, radijas ir televizija, kinas, o paskutiniaisiais keliolika metų – internetas.

Iš žurnalizmo istorijos žinome, kad pirmųjų socialinės komunikacijos priemonių – laikraščių - pradininkai atsirado 17 amžiuje. Tai buvo paprasčiausios brošiūros, dažnai be pavadinimo, pasirodančios nereguliariai. Tačiau būtent jose pradėjo formuotis tai, ką vadiname laikraščio „straipsniu“: trumpas, sintetinis pasakojimas apie arčiau ar toliau įvykusį įvykį, padedant skaitytojui susipažinti su tikrove ir pateikiant tam tikrą interpretacijos raktą. 1702 metais Londone buvo įsteigtas galbūt pirmasis dienraštis, kuris jau turėjo dabartinio modernaus dienraščio bruožus.

Vis dėlto reikėjo dar nemažai laiko, kol dienraščiai pasiekė plačiąją visuomenę ir nustojo būti tik elito pramoga. Tik 19 amžiaus pabaigoje, vis daugiau paprastų žmonių išmokus skaityt ir įgijus pakankamas pajamas, išradus pigias ir efektyvias spausdinimo mašinas, sukūrus išplatinimo sistemą, plintant demokratijos idėjoms, trumpai tariant, atsiradus visai eilei palankių socialinių, technologinių, politinių ir ekonominių prielaidų, dienraščiai pasiekė tūkstančių ar net šimtų tūkstančių egzempliorių tiražą. Komunikacija tapo iš tiesų „masinė“.

Kartu su tiražų augimu buvo suvokta nepaprasta masinės komunikacijos priemonių galia sutelkti, formuoti, įtakoti viešąją nuomonę, t.y., didesnės ar mažesnės visuomenės narių dalies nuomonę apie kažką.

II Vatikano Susirinkimas masines komunikacijos priemones, galinčias pasiekti kiekvieną visuomenės narį, perduoti jam žinias, mintis ir nuostatas, pavadino vienu iš „nuostabiausių technikos išradimų“, kuriuos sukūrė žmogaus genijus (Dekretas dėl visuomenės komunikavimo priemonių „Inter Mirifica“). Susirinkimo tėvai taip pat rekomendavo vieną metų dieną skirti būtent socialinės komunikacijos priemonėms ir apsvarstyti Bažnyčios santykį su jomis, tikinčiųjų pareigas šioje srityje, melstis už jose dirbančius žmones. Šiais metais bus minima jau 41 Pasaulinė komunikavimo diena.

Bažnyčios dokumentuose dažnai nagrinėjama viena ar kita etinė komunikacijos priemonių dimensija. Yra puikiai žinoma, kad komunikacijos priemonės yra lazda su dviem galais. Viena vertus, komunikacijos priemonės gali realizuoti žmonių teisę į tiesą, prisidėti prie solidžių nuostatų formavimo visuomenėje ar socialinės taikos. Kita vertus, gali tapti galingu ideologiniu instrumentu, be skrupulų dėl vienokių ar kitokių interesų manipuliuojančiu žmonių nuomonėmis.

Popiežius tradiciškai Pasaulinės komunikavimo dienos proga parašo viešą laišką, kuriame siūlo tikintiesiems atkreipti dėmesį į vieną kurią temą. Šiais metais popiežius Benediktas XVI pasiūlė apsvarstyti temą „Vaikai ir visuomenės komunikavimo priemonės: iššūkis ugdymui“. Šventojo Tėvo laiške kalbama apie tai, ko reikia, kad vaikų ir žiniasklaidos santykis būtų teigiamas, o ne žlugdantis. Jis pabrėžia, kad, viena vertus, žiniasklaida turi būti ugdanti vaikų atžvilgiu, turi skatinti jų protingumą, tiesos, atsakomybės, gėrio jausmą. Antra vertus, vaikai turi būti ugdomi kritiškai vertinti žiniasklaidą. Čia ypatingas vaidmuo tenka tėvams.

Visą popiežiaus Benedikto XVI laiško tekstą galite rasti čia: http://www.katalikai.lt/index.php?id=8&nid=1278

(rk)