Autochtonų tautų teisės: Šventojo Sosto stebėtojo pastabos JTO vykusiuose debatuose
Nėra vienareikšmiško apibrėžimo apie tai, kas yra „autochtonas“. Ši sąvoka turi bent
dvi dideles reikšmes. Pirma, „autochtonas“ yra tiesioginis palikuonis tų žmonių, kurie
gyveno prieš krašto kolonizavimą. Antra, „autochtonas“ yra žmogus, kuris išlaikė socialinę,
ekonominę, politinę santvarką, nusistovėjusią jau prieš daugybę amžių ir skirtingą
nuo tos, kurią vadiname „moderniąja kultūra“. Kartais šios reikšmės sutampa, kartais
ne: žmogus gali būti tiesioginis pirmųjų krašto gyventojų palikuonis, tačiau nesilaikyti
savo protėvių gyvenimo būdo.
Šiuo metu, naudojantis vienu ar kitu kriterijumi,
autochtonams yra priskiriami apie 350 milijonų žmonių, priklausančių 5000 skirtingų
etninių bendruomenių ir gyvenančių įvairiuose žemynuose: Afrikoje, Šiaurės ir Pietų
Amerikoje, Australijoje, Arktikoje, Azijoje, taip pat daugybėje salų.
Autochtonai
ilgą laiką buvo visokeriopai diskriminuojami, laikomi kultūriškai atsilikusiais, žemesnės
rasės atstovais, kuriuos, pavyzdžiui, galima išvaryti iš jų žemės, mokėti mažą atlyginimą,
trumpai tariant – palikti beteisiais. Tik, palygus, labai neseniai į nacionalinę ir
tarptautinę teisę buvo integruotos normos, kurios bent dalinai pripažino autochtonų
teises ir sumažino diskriminacija jų atžvilgiu.
Autochtonų problematikos buvo
įtrauktos ir į Jungtinių Tautų sistemą. Nuolatinis autochtonų problemų forumas (UNPFII),
2000 metais įsteigtas kaip patariamasis organas prie Jungtinių Tautų Organizacijos
ekonominės ir socialinės tarybos, yra įpareigotas rinkti duomenis ir pateikti analizę
visais tais klausimais, kurie yra susiję su autochtonų kultūra, socialiniu ir ekonominiu
vystimusi, švietimu, sveikata, statistiniais duomenimis.
Būtent šio Forumo
šiuo metu vykstančioje sesijoje pasisakė arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis
Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose. Jis išreiškė apgailestavimą dėl Deklaracijos
apie autochtonų teises priėmimo atidėjimo. Ši Deklaracija, anot jo, yra labai reikalingas
teisinis instrumentas, kuris gintų autochtonų teises, juo labiau, kad autochtonai
dažnai yra išstumti į visuomenės politinio ir ekonominio gyvenimo pakraščius, priklauso
vargingiausiems ir pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Antai, pasaulyje netrūksta
pavyzdžių, kai iš autochtonų žemių yra išgaunami didžiuliai kiekiai natūralių išteklių,
visiškai ignoruojant vietinių gyventojų teisę gauti bent dalį pajamų, gautų pardavus
tuos išteklius. Argi po to reikia labai stebėtis, kad vietiniai gyventojai, stebėdami
kaip išnaudojama jų žemė, kartais reaguoja netgi su prievarta?
Arkivyskupas
Migliore išreiškė Šventojo Sosto nuomonę, pasak kurios Jungtinėms Tautoms priklausančios
valstybės-narės turėtų parodyti daugiau lankstumo ir socialinio jautrumo. Deklaracijoje
pateiktų principų laikymasis, viena vertus, pagerintų autochtonų situaciją ten, kur
jie mažuma, antra vertus, prisidėtų prie taikos, ypač tose valstybėse, kurios susikūrė
po kolonizacijos laikotarpio ir kartais vienija daug didelių bei mažų etninių grupių.
Norintiems
sužinoti daugiau:
Svetainėje http://www.un.org/esa/socdev/unpfii/ rasite
su Jungtinių Tautų Organizacija (JTO-UN) susijusią medžiagą. Adresu http://www.ilo.org/public/english/indigenous/newsletter/2006.pdf
galite paskaityti Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) parengtą analizę apie autochtonų
padėtį JTO tūkstantmečio tikslų šviesoje. Šioje nevyriausybinės organizacijos svetainėje
taip pat sukaupta nemažai temai naudingų duomenų: www.iwgia.org. (rk)